Europinis bitininkas

Kitos reikšmės – Bitininkas.

Merops apiaster

Europiniai bitininkai Italijoje

Europinio bitininko „pirpsėjimas“

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žalvarniniai paukščiai ( Coraciiformes)
Šeima:	Bitininkiniai ( Meropidae)
Gentis:	Tikrieji bitininkai ( Merops)
Rūšis:	Europinis bitininkas ( Merops apiaster)

Binomas

Merops apiaster
Linnaeus, 1758

Paplitimas

Europinių bitininkų apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje:

perimvietės

klajoja neperintys

sėslūs

Europinis bitininkas arba bitininkas (Merops apiaster) – žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio, bitininkinių (Coraciidae) šeimos paukščių rūšis.

Išvaizda

Europiniai bitininkai yra maždaug paprastųjų varnėnų dydžio paukščiai. Jų kūno ilgis nuo snapo galo ir įskaitant uodegą 27–29 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 44-49 cm, svoris apie 57 g^[2], nors gali sverti nuo 44 g iki 78 g. Abiejų lyčių individų lytinis dimorfizmas neišreikštas, kurie yra vienas į kitą labai panašūs.

Europiniai bitininkai laibi, ilgais sparnais ir ilga uodega paukščiai. Kadangi Lietuvoje vos kelios žalvarninių rūšys pasižyminčios spalvingu plunksniniu apdaru, tad juos nesunku pažinti iš margai ryškių plunksnų, kuriame dominuoja įvairių spalvų ir atspalvių tonai. Patino nugarinė pusė bronzinės spalvos, pečiai geltoni. Kakta balta ir mėlyna. Sparnai ir uodega žalsvai mėlyni. Gerklė geltona su juodu apvadu. Apatinė kūno dalis žaliai žydra. Snapas plonas, ilgas, palinkęs žemyn, juodos spalvos. Kojos pilkos, trumpos. Rainelė tamsiai raudona. Patelės gerklė šviesiai geltona. Poilsio apdaru nugara ir pečiai žalsvi. Jaunikliai panašūs į suaugusius poilsio apdaru. Jauniklių rainelė raudonai ruda.

Paplitimas

Eurazijoje paplitę nuo Pirėnų pusiasalio iki Obės aukštupio, Altajaus, Kašmyro. Šiaurėje arealas siekia Prancūziją, Lenkiją, Baltarusiją, Riazanės, Tambovo sritis, Volgos vidurupį, šiaurinę Aralo jūros pakrantę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietvakarių Pakistano, Persų įlankos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių.

1980 m. Vokietijoje buvo manoma kad europiniai bitininkai išnykę, bet jų populiacija po 1990 m. sparčiai ėmė plisti.

Šiaurės pusrutulio populiacijos yra migrantai ir žiemoja Vakarų Afrikoje. Migracijų metu per dieną nuskrenda iki 500 km. Pietų Afrikoje gyvena sėsliai.

Nepaisant kad europiniai bitininkai įprastai pietinių ir švelnesnio klimato regionų paukščiai, bet retkarčiais peri ir šiauriau nuo Lietuvos. 2003 m. buvo pastebėti lizde jų jaunikliai vakarinėje Latvijos Kuršo dalyje prie Saraiki gyvenvietės, ir nuo 2003 m. jie ėmė perėti ir kitose vakarinio Kuršo dalyse, pastebimas jų pagausėjimas. 2014 m. pirmasis jų lizdas buvo aptiktas ir Vidžemės regione.

Šiauriausios jų lizdavietės Suomijoje ir Švedijoje^[3], pastarojoje pirmą kartą perintys aptikti 1977 m.

Paplitimas Lietuvoje

Tai spalvingiausias Lietuvos paukštis. Į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.^[4]^[5]

Biologija

Gyvena atvirose, stepinio pobūdžio vietose, upių slėniuose, ganyklose. Polėkis lengvas, vikrus, sklandydamas sparnus akimirkai ištiesia horizontaliai. Tupia ant medžių ir krūmų šakų, laidų. Laikosi tiek mažesniais, tiek gausesniais būreliais.

Europiniai bitininkai paprastai yra monogamai, bet pasitaiko ir poligamijos atvejų. Veisiasi grupėmis iki 10-30 porų, kartais didelėmis kolonijomis iki 100 porų. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausi stačiuose krantuose. Paukščiai pašalina nuo 7 iki 12 kg žemės, o urvo darymas gali užtrukti nuo 10 iki 20 dienų. Urvas yra apie 70–150 cm ilgio, 7-9 cm ovalo formos. Urvas gali būti tiesus arba šiek tiek išlenktas, dažnai horizontalus.^[6] Perėjimui besiruošiančios porelės neretai turi neperintį kitą subrendusį individą ar jauniklį kaip pagalbininką. Pagalbininkai suaugusieji paprastai yra vieno ar abiejų poros narių sūnūs arba besiveisiančio patinėlio brolis, kuris nesėkmingai bandė veistis anksčiau per tą patį sezoną^[7]. Šiaurinio pusrutulio populiacijos priklausomai nuo geografinio regiono ima dėti kiaušinius nuo balandžio iki pat liepos mėnesio. Pietų Afrikoje gyvenančios sėslios populiacijos kiaušinius ima dėti nuo spalio iki lapkričio mėnesio. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, bet jų gali būti ir nuo 4 iki 10. Kiaušinius deda 1-2 dienų intervalu. Jeigu praranda pirmąją kiaušinių dėtį, dedama antroji. Dienos metu patelė ir patinėlis palearktikos populiacijose maždaug kas 10-60 minučių keičiasi perėti, o Pietų Afrikoje kas 2-3 valandas. Naktį peri tik patelė. Perėjimas užtrunka apie 20 dienų, nors kartais palearktikos populiacijose daugiau, o Pietų Afrikoje 13 dienų. Išsiritę jaunikliai pliki ir akli. Juos maitina abu poros nariai ir pagalbininkas, jei jį turi pora. Per 15-17 d. jaunikliai priauga panašaus svorio kaip ir suaugę paukščiai. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio. Į metus veda vieną jauniklių vadą.

Mityba

Minta įvairiais vidutinio dydžio ir stambiais vabzdžiais. Iš jų labiausiai - plėviasparnių (Hymenoptera) būrio, tokiais kaip: kamanės, vapsvos, širšės. Bet patį didžiausią jų mitybos dalį sudaro naminės bitės (Apis mellifera), kuomet po atliktų Ispanijoje stebėjimų išaiškėjo, kad jos sudaro 69,4 -82 %.

Taip pat minta ir šių būrių vabzdžiais: žirgeliais (Odonata), drugiais (Lepidoptera), vabalais (Coleoptera).

Galerija

Europinis bitininkas ir jo „pirpsėjimas“
Europinis bitininkas
Skrydyje su grobiu
Europiniai bitininkai, snapuose laikantys skirtingasparnius žirgelius (Anisoptera)
Europiniai bitininkai
Europinio bitininko galva
Lizdų kolonija
Europiniai bitininkai lizdaviečių kolonijoje
Porelė prie lizdo
Europinio bitininko kiaušiniai