Henrikas Bukauskis
Henrikas Bukauskis | |
---|---|
Gimė | 1839 m. sausio 6 d. Surviliškis, Kauno apskr. |
Mirė | 1900 m. kovo 1 d. (61 metai) Stokholmas |
Veikla | antikvaras, bibliofilas, mecenatas. |
Vikiteka | Henrikas Bukauskis |
Henrikas Bukauskis (lenk. Henryk Bukowski, slapyvardis Bukaitis, 1839 m. sausio 6 d. Surviliškis, Kauno apskr. – 1900 m. kovo 1 d. Stokholmas) – antikvaras, bibliofilas, mecenatas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1857 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1857–1861 m. mokėsi Maskvos universiteto Teisės fakultete. Priklausė J. Koncevičiaus suorganizuotam lietuvių studentų būreliui. Per 1863 m. sukilimą įstojo į B. Dluskio būrį, buvo A. Mackevičiaus adjutantas. Sužeistas ties Papile, 1864 m. per Rygą pasitraukė į Stokholmą.
1870 m. Stokholme įsteigė antikvariatą, kolekcionavo viską, kas susiję su Lietuva ir Lenkija, ypač per karus su Švedija išvežtas knygas, rankraščius, meno kūrinius. Išleido daugiau, kaip 100 antikvarinių katalogų, kurie tapo garsūs Skandinavijoje. Vienas „Nordiska Museet“ steigėjų.
Padovanojo knygų Krokuvos nacionaliniam muziejui ir Jogailos universiteto bibliotekai. Daug meno ir lituanistikos vertybių deponavo Rapersvilio (Šveicarija) lenkų emigracijos muziejuje, nuo 1875 m. jo viceprezidentas. 1927 m. lituanikos rinkiniai iš šio muziejaus pervežti į Varšuvą, 1939 m. ten sudegė. 1900 m. parėmė lietuvių skyrių Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Skirdavo lėšų knygoms leisti. Turėjo 3000 t. asmeninę biblioteką, daugiausia antikvarinės literatūros ir istorinių veikalų. Jo knygas puošė dailininko R. L. Haglundo (Švedija) ekslibrisai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Henrikas Bukauskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 582 psl.