Hidžabas
Hidžabas (arab. حِجَابٌ, hidžāb ) – arabiškas terminas reiškiantis „uždangą, pertvarą“. Arabiškai kalbančiose šalyse, bei Vakaruose hidžabu yra įprasta vadinti musulmonių dėvimus rūbus. Dažnai hidžabu yra vadinama skarelė ar galvos uždangalas, tačiau Korane šis žodis yra pavadintas khimār (خمار). Kita žodžio hidžabas reikšmė yra metafizinė, kuria šiuo žodžiu nurodoma uždanga skirianti žmogų ir Dievą[1].
Įprasta hidžabą asocijuoti su musulmonių dėvimais rūbais, tačiau hidžabas vienodai galioja ir musulmonams. Šiuo atveju hidžabo reikšmė yra kaip islamiškos aprangos norma, kuriai nusakyti islamo žyniai naudoja Koraną ir patikimus Pranašo Mahometo pasakymus (hadisus).
Moteriška apranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal kai kurias islamo teisines sistemas padori moteriška apranga yra ta, kuri dengia visą kūną, išskyrus veidą ir rankas[2]. Sunitų rekomenduojama, kad dėvimas moteriškas drabužis būtų laisvas, neišryškinantis figūros. Vienas iš tokių tradicinių drabužių yra žinomas kaip džilbab. Taip pat nešiojamos skarelės, kurios rišamos įvairiais būdais ir dengia moters plaukus, bei kaklą. Salafi mokslininkai skatina dengtis ir veidus. Dažnai jų sakoma, kad dengtis veidus yra privaloma. Kiti mokslininkai tam prieštarauja teigdami, kad Vakaruose tuo tik labiau pritraukiamas dėmesys moteriai. Aprangos dalis dengianti veidą yra vadinama nikabu (niqab). Visiškai uždengiantis visą kūną drabužis, kuriuo paliekami tik maži plyšeliai akims yra vadinamas burka (burqa).
-
Persės su hidžabais
-
Indonezietiški hidžabai
-
Jemenietė su nikabu
-
Hidžabų parduotuvė Damaske
Vyriška apranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyriško hidžabo normos skiriasi nuo moteriško dėl biologinių skirtumų tarp lyčių. Minimalus hidžabas musulmonui yra užsidengti nuo bambos iki žemiau kelių. Kaip teigiama viename iš sunos pavyzdžių[3], užsidengti visą kūną yra geriau, nei tik apatinę jo pusę. Taip pat rūbai neturi būti aptempti. Vyriški drabužiai dažnai sutinkami šiais pavadinimais: izar (dažnai nešiojamas vietoj kelnių), taub (ثوب, ṯawb), dišdaša (دشداشة, dišdāšä), kandura (كندورة, kandūrä), kamisas (قميص, qamīṣ). Galvos apdangalai: turbanas ar imama, kepuraitė – takija (taqiyah), skara – keffiyeh ir jai prilaikyti dėvimas igalas (عقال, ‘iqāl).