Jūratė Kristina Kazickas-Altman
Jūratė Kristina Kazickas-Altman | |
---|---|
Gimė | 1943 m. vasario 18 d. Vilniuje |
Tėvas | Juozas Kazickas |
Veikla | lietuvių kilmės JAV verslininkė ir filantropė. |
Žymūs apdovanojimai | |
Jūratė Kristina Kazickaitė-Altman (g. 1943 vasario 18 d. Vilniuje) – lietuvių kilmės JAV verslininkė ir filantropė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Lietuvos ekonomisto, vėliau žinomo JAV verslininko ir filantropo Juozo Kazicko šeimoje. Raudonajai armijai okupuojant gimtinę, kartu su tėvais buvo priversta emigruoti: iš pradžių į Vokietiją, o vėliau, kaip ir daugelis pabėgėlių, – į JAV. Baigusi koledžą Niujorke, dirbo savanore mokytoja Šv. Cecilijos kolegijoje Njeri, Kenijoje. Grįžusi į JAV, netrukus vėl išvyko, jau kaip žurnalistė, į karą Vietname, kuriame buvo sužeista. 1966 m. pradėjo dirbti žurnalo „Look“, jo korespondentė Pietų Korėjoje. Vėliau leidinių „Time“, „Newsweek“, „Paris–Match“, „Mademoiselle“ korespondentė, ilgus metus dirbo agentūroje „Associated Press“ ir laikraštyje „The Washington Star“. Kelių dokumentinių filmų ir knygų bendraautorė.[1]
Daug metų vadovauja Kazickų šeimos fondui, kuris Lietuvoje ir kitur pasaulyje vykdo skaitlingus kultūros ir švietimo rėmimo projektus. Ištekėjusi už žinomo JAV milijonieriaus Rodžero Altmano (JAV Prezidento Bilo Klintono administracijos Iždo sekretoriaus pavaduotojo), išaugino tris vaikus: dukrą Aleksandrą, sūnų Nicholq, dukrą Kristiną.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The American Womens Gazetter, 1976 m.
- The Womens Calendar, 1978 m.
- War Torn: Stories of War from the Women Reporters Who Covered Vietnam. (Su kitais autoriais),
- War Torn: The Personal Experiences of Women Reporters in the Vietnam War. (Su kitais autoriais).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
- Sausio 13-osios atminimo medalis
- 2004 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro laipsnis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 216 psl.