Jevgenijus Primakovas

Jevgenijus Primakovas
Gimė	1929 m. spalio 29 d. Kijevas
Mirė	2015 m. birželio 26 d. (85 metai) Maskva, Rusija
Palaidotas (-a)	2015 m. birželio 29 d. Novodevičės kapinėse
Pilietybė	Rusijos Federacijos
Sutuoktinis (-ė)	Laura Charadzė (1930-1987), Irina Primakova
Vaikai	sūnus Aleksandras, duktė Nana
Veikla	tarybinis ir rusų mokslininkas, diplomatas, politikas
Pareigos	buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas
Alma mater	Maskvos orientalistikos institutas
Žymūs apdovanojimai
Ordinas Už nuopelnus Tėvynei, Aleksandro Neviškio ordinas, Garbės ordinas, Tautų draugystės ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas, Garbės ženklo ordinas, TSRS valstybinė premija
Vikiteka	Jevgenijus Primakovas

Jevgenijus Primakovas (rus. Евге́ний Макси́мович Примако́в, 1929 m. spalio 29 d. Kijeve – 2015 m. birželio 26 d. Maskvoje) – tarybinis ir rusų politinis bei valstybės veikėjas, diplomatas, mokslininkas orientalistas, Rusijos mokslų akademijos akademikas. Buvęs Rusijos Užsienio reikalų ministras ir Ministras pirmininkas.

Biografija

Vaikystę praleido ir vidurinę mokyklą baigė Tbilisyje. 1953 m. baigė Maskvos orientalistikos instituto arabistikos skyrių, 1956 m. – Maskvos universiteto ekonomikos fakulteto aspirantūrą, dirbo TSRS radijo laidų užsieniui valdyboje. 1962 m. pradėjo dirbti „Pravdos“ laikraščio politikos apžvalgininku, nuo 1966 m. buvo korespondentu Artimuosiuose Rytuose.

1970 m. tapo įtakingo TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto (PETS) direktoriaus pavaduotoju, nuo 1977 m. – MA Orientalistikos instituto direktoriumi. Nuo 1985 m. – PETS direktorius.

Buvo artimas M.Gorbačiovo bendražygis. 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Tarybos pirmininkas, 1990–1991 m. – TSRS Prezidentinės tarybos narys, TSRS Saugumo tarybos narys. 1991 m. Rugpjūčio pučo metu viešai pasisakė prieš GKČP.

1991 m. rugsėjo mėn. paskirtas TSRS Centrinės žvalgybos tarnybos vadovu, po TSRS žlugimo 1991 m. gruodžio 26 d. tapo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi.

1996 m. sausio mėn. paskirtas Rusijos užsienio reikalų ministru. 1998 m. rugsėjo mėn. – 1999 m. gegužės mėn. buvo Rusijos Federacijos ministru pirmininku.

1999 m. gruodžio mėn. išrinktas Rusijos Valstybės dūmos trečiojo šaukimo deputatu, juo buvo iki 2001 m. Vadovavo frakcijai „Tėvynė-Visa Rusija“. Kaip „Primakovo-Lužkovo bloko“ kandidatas ruošėsi kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, tačiau planus pakeitė po B.Jelcino atsistatydinimo V.Putinui pradėjus eiti Rusijos prezidento pareigas.

2001–2011 m. vadovavo Rusijos Prekybos ir pramonės rūmams.

Papildoma informacija

• J. Primakovas atliko tarpininko vaidmenį M. Gorbačiovui tariantis su A.Gromyka dėl palaikymo renkant naują TSKP CK Generalinį sekretorių po K.Černenkos mirties.
• 1999 m. kovo 24 d. J.Primakovas skrido su oficialiu vizitu į JAV. Skrydžio metu virš Atlanto iš JAV viceprezidento A.Goro sužinojęs, kad priimtas NATO sprendimas pradėti karinius veiksmus buvusioje Jugoslavijoje, įsakė lėktuvo ekipažui apsisukti ir grįžo į Maskvą.

Nuorodos

• Pilkojo kardinolo mirtis: žmogus, kuris galėjo būti V. Putino vietoje (delfi.lt str.)
• Dokumentinis filmas „Žmogus iš gyvenimo. Jevgenijus Primakovas“ (rusų kalba)

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: Sergejus Kirijenka	Rusijos Federacijos Ministras pirmininkas 1998 – 1999	Po to: Sergejus Stepašinas
Prieš tai: Andrejus Kozyrevas	Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministras 1996 – 1998	Po to: Igoris Ivanovas
Prieš tai: Institucija įsteigta	Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius 1991 – 1996	Po to: Viačeslavas Trubnikovas