Kūrybinės industrijos
Kūrybinės industrijos (kūrybos ekonomika) – prekių ir paslaugų kūrybos, gamybos ir paskirstymo veiklos apimančios meno, kultūros, verslo ir technologijų sritis.[1][2]
Individo kūrybiniais sugebėjimais ir gabumais pagrįsta veikla, kurios tikslas bei išdavos yra intelektinė nuosavybė, galimai kurianti priderinę vertę.[3]
2013 m. duomenimis kūrybinės industrijos Europos Sąjungoje sukurė daugiau nei 3 % BVP ir apie 11,4 mln. darbo vietų.[4]
2017 m. duomenimis Niujorke, Londone, Maskvoje ir kituose didmiesčiuose pastaruosius penkerius metus kūrybinės industrijos labiausiai prisidėjo prie ekonominio augimo.[5]
Apibrėžimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jungtinės Karalystės vyriausybės Sporto, Medijų ir Kultūros departamento (SMKD) apibrėžimą, kuriame kūrybinės industrijos aprašomos kaip: „Industrijos, kurios turi individualios kūrybos, įgūdžių bei talento pagrindą ir ekonominės naudos ir darbo kūrimo potencialą per intelektinės nuosavybės generaciją ir eksploataciją“.[6]
Nuo 2015 metų pagal SMKD kūrybinių industrijų apibrėžimą, yra pripažįstami devyni kūrybos sektoriai:
- Reklama ir rinkodara;
- Architektūra;
- Amatai;
- Dizainas: produkto, grafinis ir mados dizainas;
- Kinas, televizija, radijas, kinematografija ir fotografija;
- Informacinės technologijos, programinė įranga;
- Knygų, laikraščių, žurnalų, kino, muzikos, kompiuterinių žaidimų leidyba.
- Muziejai, galerijos ir bibliotekos;
- Muzika, scenos ir vaizduojamieji menai.
SMKD sąrašas buvo patvirtintas ir formaliai priimtas daugelio kitų tautų. Jis taip pat buvo ir kritikuojamos.
Yra pateikiama įvairių pasiūlymų, kokias veiklas galima įtraukti į koncepciją Kūrybinės industrijos, tačiau pats koncepcijos pavadinimas tapo ginčytinu klausimu dėl reikšmingų skirtumų bei tuo pačiu ir persidengimų su terminais kūrybinės industrijos, kultūros industrijos, kūrybinė ekonomika. Kultūros industrijos geriausiai apibūdinamos kaip kūrybinių industrijų papildinys. Kultūros industrijos apima tokias veiklas kaip kultūrinis turizmas ir paveldas, muziejų ir bibliotekų veiklas, sporto bei kitas įvairias gyvenimo būdo veiklas. Taip pat kultūros industrijos yra labiau suinteresuotos teikti kitokios reikšmės vertybes, įskaitant kultūros ir socialinę gerovę, nei piniginį pelną.
Kiti yra pasiūlę skirtumą tarp tų industrijų, kurios yra atviros masinei produkcijai ir platinimui (filmai ir kita vaizdinė medžiaga, kompiuteriniai žaidimai, transliavimas, leidyba) ir tų, kurios yra paremtos amatų pagrindu ir skirtos vartoti tam tikrose vietose ir tam tikru laiku (vizualiniai menai; scenos menai, kultūros paveldas).
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2008 m. įsteigta Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija.
2008 m. kūrybinių industrijų bakalauro pakopos specialistai pradėti rengti VGTU.[4]
2011 m. VDU pirmieji Lietuvoje pradėjo vykdyti magistrantūros studijų pakopos programą.[7]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Kūrybinės industrijos studijų programa“. VGTU. Nuoroda tikrinta 2018-05-17.
- ↑ „Kūrybinės industrijos – augantis ekonomikos sektorius“. VDU. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2018-06-12.
- ↑ Kūrybinės industrijos ir jų plėtra Lietuvoje Archyvuota kopija 2023-01-04 iš Wayback Machine projekto.. KTU. Nuoroda tikrinta 2016-06-12.
- ↑ 4,0 4,1 „Dar kartą apie kūrybines industrijas – už ar prieš“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-05-17.
- ↑ „Moscow ranks 2nd in the first global ranking of agglomerations“. PwC. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2018-06-10.
- ↑ „Department for Culture, Media & Sport - Creative Industries Economic Estimates January 2015“ (PDF). gov.uk. 13 January 2015. Nuoroda tikrinta 16 May 2015.
- ↑ „Viskas, ko nežinote, bet privalote žinoti apie Kūrybinių industrijų programą“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-06-11.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]