Pereiti prie turinio

Kabekarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kabekarai
Gyventojų skaičius ~9300[1]
Populiacija šalyse Kosta Rikos vėliava Kosta Rika (Limono provincija)
Kalba (-os) kabekarų, ispanų
Religijos prigimtinė tikyba, krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės bribriai, nasai, borukai

Kabekarai (isp. cabécares, sav. Kabekwa „kecalio vieta“) – indėnų tauta, gyvenanti rytų Kosta Rikoje – Siksaolos ir Čiripo upių baseinuose, Talamankos kalnuose (Limono provincija). Populiacija ~9000 žmonių (pagal surašymą – ~17 tūkst.). Kabekarų kalba priklauso čibčų kalbų šeimai (pagrindinės tarmės – kabekarų, choruė), dalis kalba ispaniškai. Paplitusi tradicinė tikyba, diegiama katalikybė.

XX a. pr. bribriai nugalėjo kabekarus ir iki XX a. vid. bribrių vyriausiasis vadas buvo iki kabekarų vadu.

Tradicinis kabekarų būstas
Kabekarų gyvenamos sritys

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė, kai kur itin drėgnose srityse nukirsta augmenija ne deginama, o paliekama pūti. Auginami manijokai, pupelės, kolokazija, batatai, ryžiai, bananai, kakava, rečiau kukurūzai, moliūgai, vaisiai (pardavimui – kava, vaisiai). Laiko kiaules, vištas, galvijai daugiausia pardavimui. Verčiasi medžiokle, rankiojimu, žvejyba. Gamina pluoštą (tapą), audžia, pina krepšius, hamakus. Uždarbiauja statybose, miškų ūkyje.

Tradicinis kabekarų būstas – didelis kūgiškas pastatas su stogu iki pat žemės, statomas iš žolių, lapų. Dabartinis būstas stačiakampis, užapvalintais kampais arba kreoliškas, kartais ant polių.

Vyrai tradiciškai vilkėdavo juosmens raiščius, trumpus marškinius, moterys – sijonus ir karnos (rečiau – medvilnės). Moterų šukuosena paprastai puošiama gėlėmis, kaspinais, juostomis.

Kabekarai skirstosi į 9 matrilinijines gimines, susijusias su įvairiomis visuomeninėmis sritimis (žyniais, vadais, amatininkais). Labai svarbus bendruomenei yra šamanas (chaua). Mitiniame pasaulėvaizdyje svarbiausias dievas vadinamas Sibu.[2]

  1. http://www.ethnologue.com/18/language/cjp
  2. Кабекар,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.