Kabekarai
Kabekarai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | ~9300[1] |
Populiacija šalyse | Kosta Rika (Limono provincija) |
Kalba (-os) | kabekarų, ispanų |
Religijos | prigimtinė tikyba, krikščionybė (katalikybė) |
Giminingos etninės grupės | bribriai, nasai, borukai |
Kabekarai (isp. cabécares, sav. Kabekwa „kecalio vieta“) – indėnų tauta, gyvenanti rytų Kosta Rikoje – Siksaolos ir Čiripo upių baseinuose, Talamankos kalnuose (Limono provincija). Populiacija ~9000 žmonių (pagal surašymą – ~17 tūkst.). Kabekarų kalba priklauso čibčų kalbų šeimai (pagrindinės tarmės – kabekarų, choruė), dalis kalba ispaniškai. Paplitusi tradicinė tikyba, diegiama katalikybė.
XX a. pr. bribriai nugalėjo kabekarus ir iki XX a. vid. bribrių vyriausiasis vadas buvo iki kabekarų vadu.
Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė, kai kur itin drėgnose srityse nukirsta augmenija ne deginama, o paliekama pūti. Auginami manijokai, pupelės, kolokazija, batatai, ryžiai, bananai, kakava, rečiau kukurūzai, moliūgai, vaisiai (pardavimui – kava, vaisiai). Laiko kiaules, vištas, galvijai daugiausia pardavimui. Verčiasi medžiokle, rankiojimu, žvejyba. Gamina pluoštą (tapą), audžia, pina krepšius, hamakus. Uždarbiauja statybose, miškų ūkyje.
Tradicinis kabekarų būstas – didelis kūgiškas pastatas su stogu iki pat žemės, statomas iš žolių, lapų. Dabartinis būstas stačiakampis, užapvalintais kampais arba kreoliškas, kartais ant polių.
Vyrai tradiciškai vilkėdavo juosmens raiščius, trumpus marškinius, moterys – sijonus ir karnos (rečiau – medvilnės). Moterų šukuosena paprastai puošiama gėlėmis, kaspinais, juostomis.
Kabekarai skirstosi į 9 matrilinijines gimines, susijusias su įvairiomis visuomeninėmis sritimis (žyniais, vadais, amatininkais). Labai svarbus bendruomenei yra šamanas (chaua). Mitiniame pasaulėvaizdyje svarbiausias dievas vadinamas Sibu.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.ethnologue.com/18/language/cjp
- ↑ Кабекар,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.