Kena
Kitos reikšmės – Kena (reikšmės).
| Kena | ||
|---|---|---|
  Kena |
||
| 54°38′49″š. pl. 25°36′58″r. ilg. / 54.647°š. pl. 25.616°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kalvelių seniūnija | |
| Gyventojų | 369 | |
 Vikiteka |
Kena | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kiena Panieńska | |
.jpg)
Kena (arba Kinė) – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 23 km į rytus nuo Vilniaus, prie kelio 101 Vilnius–Šumskas ir geležinkelio Vilnius–Minskas, abipus Kenos upės. Seniūnaitijos centras. Netoliese yra Kenos pasienio postas. Geležinkelio stotis iškelta į panašiai vadinamą bet ne visai ten pat esančią Kenos GS gyvenvietę.
Į pietvakarius nuo kaimo yra Kenos hidrografinis draustinis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1603 m. Kena paskirta Vilniaus evangelikams reformatams, 1690 m. bernardinų vienuolynui. Apie 1630 m. kaime buvo 49 totorių namai. 1920 m. pastatyta Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia.
1919 m. įsteigta pradžios mokykla, 1952–2000 m. septynmetė, nuo 2000 m. Pakenės Česlovo Milošo pagrindinė mokykla (yra Pakenėje).[2]
II pasaulinio karo metu Kenoje buvo Vilniaus geto pavaldi žydų darbo stovykla, kuri buvo panaikinta 1943 m. balandį kalinius sušaudant. 1950–1992 m. buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Šumsko valsčius | Vilniaus apskritis |
| 1950–1954 m. | Kenos I apylinkės centras | Naujosios Vilnios rajonas |
| 1954–1959 m. | Kalvelių apylinkė | |
| 1959–1995 m. | Vilniaus rajonas | |
| 1995– | Kalvelių seniūnija | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1905 m.[3] | 1931 m.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1985 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 150 | 233 | 271 | 351 | 376 | 357 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 327 | 418 | 385 | 369 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petras Slavinskis (1795–1881), astronomas, palaidotas Kenoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Kena 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 728 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Kinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 139 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kena 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 291
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kinė (Kena). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 201 psl.
