Kišas
Kišas Kiŝ | |
---|---|
Koordinatės | 32°32′25″ š. pl. 44°36′17″ r. ilg. / 32.54028°š. pl. 44.60472°r. ilg. |
Vieta | Irakas, Babilono muchafaza |
Regionas | Mesopotamija |
Istorija | |
Pastatytas | 4 tūkstantmetis pr. m. e. |
Laikotarpis | antika |
Tauta | šumerai, akadai |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | nuo 1912 m. |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Kišas (šum. 𒆧𒆠 = Kiŝ, akad. Kiššatu) – senovės Šumero miestas, buvęs dabartiniame Irake, 12 km į rytus nuo Babilono, 80 km į pietus nuo Bagdado. Kiše buvo E-meteursag šventykla, kurioje garbintas dievas Zababa.
Kišo vietovė apgyvendinta nuo IV tūkstantmečio pr. m. e.[1] (Džemdet Nasro laikotarpis). Pirmuoju miesto valdytoju laikomas Džurušas. Vėliau valdė keletas valdovų, dėl kurių realumo ginčijamasi (pavadinti gyvūnų pavadinimais, galimai semitiškos kilmės). Po to Kišą valdė Etana, žinomas iš babiloniečių mitų ir kartais laikomas tikruoju Kišo įkūrėju. ~XXVI a. pr. m. e. Kišo valdovu buvo Enmebaragesis – pirmasis iš archeologiškai paliudytų miesto valdovų. Vėliau miesto valdove buvo Kubaba – vienintelė moteris Šumero karalių sąraše. Kišo karinė reikšmė palaipsniui sumenko, tačiau daugelis kitų miestų valdovų save tituluodavo ir Kišo karaliais. Kišas buvo valdomas akadų, asirų, babiloniečių, kol galiausiai buvo apleistas.
Kišo archeologinė vietovė yra Uhaimyro tele bei kelete kitų aplinkinių telų, nusidriekusių palei išdžiuvusią Eufrato senvagę. Vietovėje rasta 1400 senojo Babilono lentelių su įrašais, partų, asirų radinių, zikurato liekanų.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kišas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
|