Krotonė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Krotonė it. Crotone | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Kalabrija
|
| Provincija | Krotonės provincija |
| Meras | Peppino Vallone |
| Gyventojų | 61 032 |
| Plotas | 179,8 km² |
| Tankumas | 339 žm./km² |
 Vikiteka |
Krotonė |
Krotonė (it. Crotone) – miestas pietų Italijoje, Kalabrijoje, prie Jonijos jūros. Miestas įkurtas 710 m. pr. m. e. kaip Achajos kolonija Krotonas (gr. Κρότων; lot. Crotona). Jis buvo žinomas kaip Kotronė nuo viduramžių iki 1928 m., kai buvo sugrąžintas senasis vardas. 1994 m. Krotonė tapo naujai įkurtos Krotonės provincijos sostine. 2007 m. liepą mieste gyveno 61032 žmonių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje Krotonė buvo vienas iš labiausiai klestinčių Didžiosios Graikijos miestų. Jo gyventojai garsėjo fizine jėga ir saikingumu gyvenime. 588 m. pr. m. e. Krotonas išaugino daug Olimpinių ir kitų panhelenistinių žaidynių čempionų, iš kurių žymiausias yra Milonas Krotonietis. Herodotas teigė, kad Krotonės gydytojai geriausi tarp graikų, o iš jų žymiausias Democedas, Kalifono sūnus, gyvenęs VI a. pr. m. e. Jis keliavo po Graikiją ir tarnavo Samo tironui Polikratui. Po tirono nužudymo persai jį perdavė karaliui Darijui, kuriam jis išgydė išsuktą kulkšnį. Taip Democedas pakėlė Krotonės gydytojų prestižą. Pitagoras Krotonėje įkūrė savo mokyklą apie 530 m. pr. m. e. Tarp jo mokinių buvo medicinos teoretikas Alkmeonas Krotonietis ir filosofas, matematikas ir astronomas Filolajus. Pitagoriečiai turėjo didelę įtaką aukščiausiai tūkstančio tarybai, kuri valdė miestą. Sibaris buvo Krotonės konkurentas iki 510 m. pr. m. e., kai miestas pasiuntė 100 tūkst. armiją, vadovaujamą imtynininko Milono, ir sugriovė Sibarį. Netrukus įvyko sukilimas ir išvijus pitagoriečius buvo atkurta demokratija.
480 m. pr. m. e. Krotonė pasiuntė laivą paremti graikus Salamio mūšyje, bet Regijaus ir Lokrio pergalė prieš Krotonę tais metais žymi miesto nuosmūkį. Vietoj Krotonės Heraklėja tapo Italiotų lygos būstine. Dionyzijus I, Sirakūzų tironas, siekęs valdyti visą Didžiąją Graikiją, užėmė Krotonę 379 m. pr. m. e. ir išlaikė dvylika metų. Brutijai buvo užėmę miestą išskyrus tvirtovę, kur slėpėsi gyventojai. Tačiau Krotonė neatsilaikė prieš Kartaginos pajėgas, o pasidavę gyventojai pasitraukė į Lokrį.
295 m. pr. m. e. Krotonę užėmė Sirakūzų tironas Agatoklis. Kai Pyras Epyrietis įsiveržė į Italiją, Krotonė vis dar buvo svarbus miestas su dvylikos mylių siena, bet po Pyro karo buvo apleistas. Likę gyventojai pasidavė Romai 277 m. pr. m. e. Po Kanų mūšio (216 m. pr. m. e.) Krotonė sukilo prieš Romą ir Hanibalas trejus metus čia turėjo žiemos stovyklą. Romėnai atgavo miestą tik 205 ar 204 m. pr. m. e. Čia buvo įkurta romėnų kolonija 194 m. pr. m. e. Mažai žinoma apie Krotonę Romos respublikos ir imperijos laikais, tik vieno iš svarbesnių Petronijaus „Satyrikono“ fragmentų veiksmas vyksta Krotonėje.
550 m. miestą nesėkmingai bandė užimti Totila, ostgotų vadas. Vėliau Krotonė atiteko Bizantijai. 870 m. miestą nusiaubė saracėnai, kurie nužudė vyskupą ir kitus žmonęs, pasislėpusius katedroje. Po šimtmečio imperatorius Otonas II pradėjo kampaniją sumažinti Bizantijos įtaką Pietų Italijoje. Vėliau miestą užėmė normanai. Po to Krotonė priklausė Neapolio karalystei (ispaniškuoju laikotarpiu pastatyta Karolio V pilis, kuri puošia senamiestį), Dviejų Sicilijų karalystei, kol Sardinijos karalystė suvienijo Italiją 1860 m.
Kadangi Krotonė buvo tarp Taranto ir Mesinos uostų, o arti buvo daug hidroenergijos, tarpukariu suklestėjo miesto ekonomika. Tad gyventojų skaičius padvigubėjo. Tačiau po 1980 m. žlugo du svarbiausi miesto darbdaviai Pertusola Sud ir Montedison, tad miestą ištiko ekonominė krizė, daugelis prarado darbus ir išsikraustė. 1996 m. potvynis dar labiau nusmukdė miestiečių moralę, bet po to miestas visapusiškai atsigavo.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FC Crotone futbolo klubas.
- Stadio Ezio Scida, stadiono talpa 9 630.
Įžymūs kraštiečiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Milonas Krotonietis (VI a. pr. m. e.) graikų atletas
- Astylas Krotonietis (V a. pr. m. e.) graikų atletas
- Vincenzo Scaramuzza, (gimė Krotonėje 1885 m.) pianistis ir muzikos mokytojas
- Rino Gaetano, dainininkas
- Sergio Cammariere, dainininkas
- Pitagoras, matematikas ir filosofas, gyveno Krotonėje apie 530 m. pr. m. e.
- Vincenzo Iaquinta, futbolininkas
