Lale Andersen

Lale Andersen (tikrasis vardas Liese-Lotte Helene Berta Bunnenberg; 1905 m. kovo 23 d. Brėmerhafene, Vokietija – 1972 m. rugpjūčio 29 d. Vienoje, Austrija) buvo Vokietijos dainininkė ir dainų autorė, garsios dainos „Lili Marleen“ atlikėja.

1922 metais ištekėjo už vietos dailininko Paul Ernst Wilke (1894–1971), su kuriuo susilaukė trijų vaikų: Björn, Carmen-Litta ir Michael. Pora išsiskyrė 1929 metais.

1938-aisiais Andersen dirbo Miuncheno kabarete „Simpl“, o nuo 1939 m. – prestižiniame Berlyno „Kabarett der Komiker“. Ten ji susitiko su kompozitoriumi Norbert Schultze, kuris jai sukūrė dainą „Lili Marleen“. Per Antrąjį pasaulinį karą „Lilli Marleen“ tapo sąjungininkų kareivių himnu ir pavadinta Dykumos kario himnu. Vėliau įvairias versijas italų, prancūzų, anglų, airių, austrų, estų ir lietuvių kalbomis įrašė daug dainininkų ir grupių. 2004 m. „Lili Marlen“ įdainavo Nijolė Narmontaitė savo CD „Aš ir Ji“.

1961 metais su kūriniu „Einmal sehen wir uns wieder“ atstovaudama Vakarų Vokietijai 1961 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse, užėmė 13-ą vietą. Tuo metu Andersen buvo 56 metai ir daugiau kaip 45 metus buvo vyriausia dalyvė konkurso istorijoje. Septintame dešimtmetyje atlikėja koncertavo JAV ir Kanadoje.

Prieš savo mirtį 1972 metais išleido autobiografiją „Der Himmel hat viele Farben“.

2005 m. kurortinėje Vokietijos Rytinių fryzų Langeogo saloje pastatytas skulptorės Evos Recker sukurtas paminklas dainininkei Lale Andersen ir jos garsiajai dainai „Lili Marleen“.