Libijos ekonomika

Libijos ekonomika
Valiuta	Libijos dinaras
Prekybos partneriai	Afrikos Sąjunga, OPEC
Statistiniai duomenys
BVP	103,3 mlrd. $ (2014)
BVP augimas	▼-19.8 % (2014)
BVP gyventojui	16 600 $ (2014)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 2 %; pramonė 45,8 %; paslaugos 52,2 %
Infliacija	3,9 % (2014)
Bedarbystė	30 % (2004)
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	17,49 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai	Italija 20,2 %, Vokietija 15,1 %, Prancūzija 10,5 %, JAV 6,3 %, Ispanija 6,3 %, Nyderlandai 5,2 %, Kinijos Liaudies Respublika 5 %, Jungtinė Karalystė 4,6 %
Importo pajamos	16,08 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai	Italija 13,1 %, Kinijos Liaudies Respublika 11,9 %, Turkija 11,3 %, Egiptas 6,7 %, Tunisas 5,8 %, Vokietija 5,3 %, Pietų Korėja 4,3 %, Prancūzija 4,3 %
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos	18,24 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos	25,22 mlrd. $
Rezervo fondas	105 mlrd. (2014) mlrd. $

Libijos ekonomika – Libijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, ekonomika.

Libijos ūkis

Libijos geografinė padėtis

Iki XX a. vidurio Libija buvo ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. 1956 m. atradus naftos ir gamtinių dujų telkinių Libijos ekonomika tapo priklausoma nuo naftos ir gamtinių dujų gavybos ir eksporto. 2000 m. BVP sudarė 14,75 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 39,04 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis 1 gyventojui – 2746 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 7273 JAV dolerių). Užsienio skola 4,3 mlrd. JAV dolerių (2005 m.).

Pramonė

Tripolio uostas 1924 m.

Pramonės svarbiausia šaka – naudingųjų iškasenų gavyba (sukuria 57,7 % Libijos BVP, sudaro apie 93 % Libijos eksporto). Naftos ištekliai 36 mlrd. barelių, gamtinių dujų – 657 mlrd. m³. 2003 m. išgauta 543 mln. barelių naftos, 12 mlrd. m³ gamtinių dujų. Didžiausi naftos telkiniai yra Sirto įlankos pakrantėje (Zaltano, Sariro, Samaho, Daf al Vaho, Nasiro), Libijos vakaruose (Gadamisas) ir šiaurės vakaruose (Tripolio apylinkėse). Didžiausias gamtinių dujų telkinys – Chateiba (ištekliai 339 mlrd. m³; Sirto įlankos pakrantė). Libijoje dar kasama geležies rūda, druska, klintys, molis, siera, gipsas.

2000 m. pagaminta 20 mlrd. kWh elektros energijos, daugiausia ją gamina šiluminės elektrinės.

Nafta perdirbama az Zavijoje, Misratoje, Ras al Unufe, Tobruke; 2003 m. pagaminta 112,9 mln. naftos produktų. Misratoje perdirbama geležies rūda. Yra chemijos, statybinių medžiagų (cementas), tekstilės, odos, keramikos, popieriaus, maisto pramonės įmonių.

Tradiciniai amatai – daugiausia kilimų audimas, odos, aukso dirbiniai.

Bioprodukcinis ūkis

Dirbama žemė užima – 1 % Libijos teritorijos, apie 500 000 ha drėkinama. Daugiausia žemė dirbama al Džifaros žemumoje ir oazėse. Pievos ir ganyklos užima 8 % Libijos teritorijos. Daugiausia auginami kviečiai, miežiai, datuliniai finikai, alyvmedžiai, citrinmedžiai, pomidorai, bulvės, arachiai.

Veisiamos avys, ožkos, kupranugariai, galvijai, naminiai paukščiai. Išplėtota žvejyba; 2002 m. sugauta 34 000 t žuvų, daugiausia tunų ir sardinių.

Turizmas

Bengazis 1968 m.

Bengazio viešbutis

2002 m. Libiją aplankė apie 858 000 užsienio turistų. Daugiausia turistų atvyksta iš Egipto (41,3 % visų užsienio turistų), Tuniso (38,4 %), Alžyro (8,2 %), Maroko. Pajamos iš turizmo 1999 m. sudarė 28 mln. JAV dolerių. Turistų labiausiai lankoma Tripolis, senovės romėnų miestai Sabrata, Leptis Magna, Kirėnė, istorinės oazės, Viduržemio jūros paplūdimiai.

Transportas

1999 m. automobilių kelių buvo 83 200 km, iš jų 47 590 km su kieta danga. Svarbiausias kelias (1822 km) eina Viduržemio jūros pakrante nuo Tuniso iki Egipto sienos, per Tripolį ir Bengazį. Yra Tripolio ir Beninos (Bengazis) tarptautiniai oro uostai.

Svarbiausi Jūrų uostai – Tripolis, Bengazis, Marsa al Buraika, Misrata, as Sidras, naftos uostai ir terminalai – Zueitina, Ras Lanufas, Marsa Hariga, Marsa al Buraika, as Sidaras, žvejybos uostas – al Humsas. 2003 m. buvo įregistruoti 138 m. laivai. Prekybinio laivyno tonažas – 156 700 bruto tonų.

Naftotiekių 7252 km, dujotiekių 3611 km (2004 m.). Svarbiausi naftotiekiai eina iš Zaltano telkinio į Marsa Bregos uostą ir iš Sariro telkinio į Marsa Harigos uostą.

Bankai

2007 m. Libijos bankų sistemą sudarė Libijos centrinis bankas, įkurtas 1955 m. vietoj Libijos valiutų komiteto. Kaip Libijos nacionalinis bankas 1963 m. tapo Libijos banku, nuo 1977 m. dab. pavadinimas, būstinė Tripolyje. Yra 6 valstybės komerciniai ir 18 nedidelių privačių bankų.

Bengazio vertybinių popierių birža įkurta 2006 m.

Pinigai

Libijos piniginis vienetas – Libijos dinaras, lygus 1000 dirhamų, įvestas 1971 m. vietoj Libijos svaro, buvo lygus 100 piastrų arba 1000 miljemų.

Užsienio prekyba

Užsienio prekybos balansas teigiamas. 1998 m. eksportuota prekių už 6,1 mlrd., importuota už 5,7 mlrd. JAV dolerių. 93 % viso eksporto sudaro nafta ir naftos produktai; dar išvežami chemijos pramonės produktai. Importuojamos daugiausia mašinos, įvairūs pramonės įrenginiai, transporto priemonės, maisto, chemijos pramonės produktai.

Lietuva 2005 m. į Libiją eksportavo prekių už 0,1 mln. litų.