Lietuvos ir Serbijos santykiai
 |
Lietuvos ir Serbijos santykiai |  |
 Lietuva (žalia) ir Serbija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2000 m. gruodžio 22 d.[1] | ||
| • Serbijos Respublikos paskelbimas: 2006 m. birželio 5 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[2] | ||
| • Lietuva → Serbija: 29,77 mln. eur. | ||
| • Serbija → Lietuva: 33,22 mln. eur. | ||
Lietuvos ir Serbijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Serbijos.
Su dabartinės Serbijos pirmtake Jugoslavija diplomatiniai santykiai atkurti 2000 m. gruodžio 22 d.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 84 Serbijos piliečiai.[3]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).[4]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos narės. Lietuvai Serbijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Budapešte (Vengrija), Serbijai Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje (Lenkija).
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji kontaktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1443–1444 m. Balkanuose vykusio kryžiaus žygio prieš osmanus metu Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas III kovojo išvien su serbų despotu Džuradžu Brankovičiumi. Kryžiaus žygiai pasibaigė osmanų pergale. Panašiu metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pasirodė pirmieji husarai – serbų (racų) ir vengrų samdiniai LDK kariuomenėje, vertinti dėl patirties kovose prieš osmanus.[5]
1683-1699 m. Didžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su serbų sukilėliais kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.
Santykiai 1918–1940 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Santykiai Lietuvos okupacijos metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir Serbijoje įsigalėjo komunistinės diktatūros. Nepaisant to, 1951 m. Jugoslavija, į kurios sudėtį įėjo Serbija, pasmerkė įvykdytą Baltijos šalių aneksiją.[6]
Santykiai po 2000 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasirašytos keturios dvišalės sutartys, dvi iš jų dar Juodkalnijai neatsiskyrus nuo Serbijos: susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse (2003 m.), Ministrų Tarybos susitarimas dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos (2005 m.), susitarimas dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo (pasirašytas 2007 m., ratifikuotas 2008 m.) ir susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu (2013 m.)
2008 m. Lietuva pripažino Kosovo nepriklausomybę, nors Serbija laiko šią valstybę savo dalimi.
2012 m. Serbija netikėtai iškėlė savo kandidatūrą į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko postą, sudarydama konkurenciją nuo 2004 m. Lietuvos siūlytam ambasadoriui Daliui Čekuoliui.[7]
2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES, būta glaudesnio bendradarbiavimo su Serbijos vyriausybe. 2013 m. Vilniuje lankėsi Serbijos premjeras Ivica Dačičius ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Mrkičius. 2013 m. liepą Vilniuje su darbo vizitu lankėsi Serbijos premjeras Ivica Dačičius, kur susitiko su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi. Tą patį mėnesį Belgrade lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
2017 m. duomenimis, Lietuva kartu su prancūzais ir vokiečiais Serbijoje vykdo penkis dvynių projektus, įvedant europinius standartus konkurencijos, atliekų apdirbimo, maisto saugos, transporto ir tarpinstitucinių santykių srityse.[8]
2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą tradiciškai draugiškus santykius su Rusija palaikanti Serbijos vyriausybė agresiją pasmerkė ir pasisakė už „Ukrainos teritorinį vientisumą“, tačiau skirtingai nuo ES, atsisakė prisidėti prie sankcijų Rusijai paketo[9] ir neuždarė oro erdvės, sudarydama galimybes rusams keliauti į Europą, įskaitant skrydžius per Lietuvos teritoriją.[10]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos ir Serbijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 8 rungtynes (iš jų dvi – su Serbijos ir Juodkalnijos komanda). Serbijos ir Lietuvos vyrų krepšinių rinktinės ne kartą buvo susitikusios pasaulio turnyruose. Nemažai talentingų Serbijos legionierių yra žaidę prestižiniuose krepšinio klubuose Lietuvoje.
Į lietuvių kalbą išversta Ivo Andričiaus, Danilo Kišo, Mihailo Lalićiaus, D. Lazičiaus, Desankos Maksimovič, Simo Matavuljo, Dragoslavo Mihailovičiaus, Branislavo Nušičiaus, Grozdanos Olujič, Milorado Pavičiaus, Vladimiro Stojšino, Aleksandaro Tišmos, A. Voinovičiaus ir kitų rašytojų kūrinių. Lietuvių kalba išleista serbų poezijos antologija „XX a. serbų poetai“ (1988 m.), rinkinys „Serbų novelės“ (1992 m.). Į serbų kalbą išversta Petro Cvirkos, Eugenijaus Ignatavičiaus, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio ir kitų lietuvių rašytojų kūrinių, lietuviškų pasakų rinkinys, XX a. lietuvių poezijos antologija (sudarė ir daugumą eilėraščių išvertė M. Djerkovičius).[11]
VDU Užsienio kalbų insitute galima mokytis serbų kalbos A1 ir A2 lygių.[12]
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Serbijos siekė 62,99 mln. eurų, o Serbija buvo 51-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[2]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Serbiją.
- Eksportas sudaro 29,77 mln. eurų; Serbija yra 57-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 33,22 mln. eurų; Serbija yra 42-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: elektros mašinos ir jų dalys (60%), plastikai ir jų dirbiniai (13%), kaučiukas ir jo dirbiniai (4%), muilas, skalbimo ir valymo priemonės (4%) mašinos ir mechaniniai įrenginiai (3%), popierius ir kartonas (3%).
2020 m. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo neigiamos. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Serbijoje 2020 m. buvo 17,03 mln. eurų (17-a vieta pagal apimtį).[2]
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2016[13] | 2020[14] | 2021[15] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Serbijos piliečių skaičius Lietuvoje | 18 | 55 | 100 | 84 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąrašas nėra baigtinis
- 2009–2016 m. (?) – Radojkas Bogojevičius, ambasadorius
- 2017–2021 m. – Nikola Zurovac, ambasadorius
- nuo 2019 m. – Ana Petković, laikinoji reikalų patikėtinė (reziduoja Varšuvoje)
Pasiuntiniai Serbijai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2005–2008 m. – Darius Semaška (rezidavo Budapešte)
- 2008–2009 m. – Vilma Dambrauskienė, ministrė patarėja (rezidavo Budapešte)
- 2009–2013 m. – Renatas Juška (rezidavo Budapešte)
- 2014–2019 m. – Rasa Kairienė (rezidavo Budapešte)
- nuo 2019 m. rugpjūčio – Vytautas Pinkus (reziduoja Budapešte)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ tuo metu buvo Jugoslavija
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Serbija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-03-16.
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (lrs.lt)
- ↑ Priešų baimė, pagarba ir nuostaba: kaip elitiniai kariai atsilaikė prieš 100 kartų gausesnes pajėgas (delfi.lt)
- ↑ Kraujelis, R., 220 psl.
- ↑ URM: Lietuva nustebusi dėl Serbijos konkurencijos rinkimuose į postą JT (delfi.lt)
- ↑ Prezidentė priėmė Serbijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Lietuvos Respublikos Prezidentūra) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Serbijai vis sunkiau žaisti „dvigubą žaidimą“ (Verslo žinios)
- ↑ Rusai rado būdą, kaip nuskristi į Europą: kelias driekiasi ir per Lietuvą (15min.lt)
- ↑ Serbijos literatūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ VDU UKI. Studijų dalykų programos
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serbija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- Serbija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)[neveikianti nuoroda]
- Serbijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
