Maksimilijanas Osolinskis
| Maksimilijanas Osolinskis | |
|---|---|
| Osolinskiai | |
| |
| Topuras (herbas) | |
| Gimė | 1588 m. |
| Mirė | 1655 m. (~67 metai) |
| Tėvas | Jonas Zbignevas Osolinskis |
| Motina | Jadvyga Senenska |
Maksimilijanas Osolinskis (1588–1655) – ATR valstybinis veikėjas, Sandomiro vėliavininkas (1624), Sandomiro pakamaris (1633), Karūnos dvaro paiždininkas (1636–1648), Čersko kaštelionas (1648), Becko ir Malborko seniūnas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos magnatų Osolinskių giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Sanoko seniūno Jono Zbignevo Osolinskio (1555–1623) sūnus nuo pirmos santuokos su Jadvyga Senenska. Broliai – Sandomiro vaivada Kristupas (1587–1645) ir Karūnos didysis kancleris Jurgis (1595–1650).
Kartu su jaunesniuoju broliu Jurgiu mokėsi jėzuitų kolegiume, Liubline, 1596 metais, po to keliavo po Vakarų Europą, aplankydamas Italiją ir Nyderlandus. Grįžęs į tėvynę 1607 metais tapo Plocko vyskupo Martyno ŠiŠkovskio rūmininku, po to tapo karaliaus rūmininku.
1618 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Sandomiro vaivadijos. 1621 metais dalyvavo turkų-totorių armijos sutriuškinime Chotyno mūšyje, kur vadovavo nuosavam husarų būriui.
1626–1629 metais kartu su vyresniuoju broliu Kristupu Maksimilianas dalyvavo karinėje kampanijoje prieš švedus Prūsijoje. 1633–1634 metais dalyvavo Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos Smolensko kampanijoje. 1633 metais nuo vyresnio brolio Kristupo gavo Sandomiro pakamario pareigybę. 1636 metais po Jurgio Osolinskio buvo paskirtas Karūnos dvaro paiždininkiu.
Jam priklausė Stopniko, Becko ir Malborko seniūnijos. Po savo tėvo mirties 1623 metais gavo valdyti Cepeliuvo ir Meleco valdas, po savo jaunesnio brolio Jurgio mirties 1650 metais paveldėjo kai kurias jo valdas.
Maksimilianui Osolinskiui priklausė Osolino, Klimontuvo, Kozluvo, Zgursko, Meleco ir Sadovices valdos.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo vedęs du kartus. 1611 metais vedė Eleną Kazanovską (m. prieš 1636), nuo santuokos su kuria turėjo vaikų:
- Janas (1612–1682), Maltos ordino Poznanėje komandoras
- Stanislavas (1615–1643), Krokuvos kanauninkas
- Zbignevas (m. 1675), abatas
- Vladislavas Kristupas (m. 1696), Krokuvos ir Plocko kanauninkas
- Jeronimas (1616–1651), karaliaus rūmininkas
- Jurgis (m. 1651), Liubelsko seniūnas
- Aleksandras (m. tarp 1691 ir 1706)
- Venjaminas (1627–1664)
Apie 1643 metais vedė antrą kartą Kateriną Glebicką (m. 1683/1684), nuo santuokos su kuria turėjo du sūnus ir tris dukteris:
- Maksimilianas Jeronimas (m. 1710/1712)
- Mykolas (m. po 1711)
- Katerina, vienuolė
- Maksimimliana, Pavos vaivados Jano Alberto Lipskio žmona
- Sofija, Peremyšlio kašteliono Matryno Krasickio žmona
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Osolinskių giminės genealogija Archyvuota kopija 2014-12-17 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Mikalojus Danilovičius |
 1636–1648 |
Po to: Gotardas Vilhelmas Butleris |
