Manda
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Manda (suah. Manda) – sala Kenijoje, esanti Indijos vandenyne, priklausanti didesniam Lamu salynui. Ji išsidėsčiusi tarp Pate rytuose ir Lamu vakaruose.
Sala yra administruojama kaip Kenijos Pakrantės provincijos Lamu rajono dalis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suahilių civilizacijos valstybė: Manda | |
---|---|
Šalis | Kenija |
Tautos | svahiliai (amu) |
Laikotarpis | IX a.-1700 m. |
Valdovas | mfalme |
Mandos miestas buvo įkurtas salos šiaurės vakarų pakrantėje IX ar X a. ir tapo prekybiniu centru Indijos vandenyno prekyboje. Čia susiformavo svahilių civilizacijos miestas-valstybė, valdoma sultonų, tituluojamų mfalme. Vietinis svahilių etninis pogrupis, kaip ir visame Lamu salyne, yra amu, ir kalba kiamu dialektu. Šiame mieste išliko daug svahilių architektūros likučių. Ankstyvieji statiniai buvo statomi iš koralų plytų, o nuo XI a. jas keitė molinės plytos. Taip pat pastatyta siena palei jūrą, turėjusi saugoti nuo potvynių. Mandos miestas ėmė nykti turbūt XIII a., ir buvo užgožtas gretimų sultonatų.
XVI a. regione įsitvirtinus Portugalijai, ir laikinai sunykus Lamu salyno miestams, saloje suklestėjo naujas prekybinis centras salos pietuose - Tahwa. Joje išliko nemažai senovinių griuvėsių. Dėl išaugusio Pate sultonato greta, apie 1700 m. Tahwa buvo apleista ir nunyko. Teigiama, kad jos gyventojai išplaukė į gretimą Lamu salą, kur įkūrė Šelos gyvenvietę.
Paskutinieji gyventojai salą paliko XIX a., ir ji buvo negyvenama dėl nuolatinių sausrų. Tik XX a. sala apgyvendinta iš naujo, įrengus čia vandenį kaupiančius įrenginius jabia.
|