Mauricijus Pranciškus Karpis
| Mauricijus Pranciškus Karpis | |
|---|---|
| Karpiai | |
| |
| Karpiai | |
| Gimė | 1749 m. |
| Mirė | 1817 m. spalio 22 d. (~68 metai) Rėkyva |
| Tėvas | Petras Karpis |
Mauricijus Pranciškus Karpis (1749 m. – 1817 m. spalio 22 d. Rėkyva, dab. Šiaulių dalis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, 1794 m. sukilimo veikėjas, publicistas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės.
Nuo 1790 m. Žemaitijos atstovas Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seime (1788–1792 m.). Rėmė 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijos numatytas reformas, bet nepritarė deklaracijai, draudžiančiai kritikuoti Konstituciją ir monarchiją. Nuo 1794 m. gegužės mėn. Šiaulių pavieto delegatas Lietuvos tautinėje aukščiausioje taryboje, vėliau ją pakeitusios sukilėlių vyriausybės, LDK Centro deputacijos narys. 1797 m. Lietuvos edukacinės komisijos narys.
Politines pažiūras, būdingas Lietuvos fiziokratų kairiajam sparnui, išdėstė anoniminiuose laiškuose iš Rėkyvos (1789–1791 m., lenkų kalba).[2] 1790 m. balandžio 24 d. laiške, išleistame atskira brošiūra „Seimelių vaizdas“ (lenk. Obraz seymikow 1791 m.), pateikė apskričių bajorų seimelių reformos projektą. Gynė neturtingųjų bajorų, t. p. karių teisę dalyvauti seimų darbe. Reikalavo valstiečiams teisės pirkti žemę, dalyvauti įstatymų leidime, įstatymo globos ir žemės nuosavybės teisių. Išvertė į lenkų k. ir 1789 m. išleido Žano Žako Ruso veikalą „Pastabos apie Lenkijos valdymą“ (pranc. Considėrations sur le Gouvemement de la Pologne, 1772 m.); kuriame siūloma Abiejų Tautų Respublikoje pamažu naikinti baudžiavą. Nemažai jo raštų neišspausdinta.
1802 m. Rėkyvos dvarą pardavė Benediktui Karpiui su teise jame gyventi.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 5 t. 1979 m. Vyriausioji enciklopedijų redakcija
| |||||||||||||||||||||||
