Nuga

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rudoji nuga

Nuga (pranc. nougat) – konditerijos gaminys, tradiciškai gaminamas iš cukraus arba medaus, kiaušinių baltymų ir kepintų riešutų (migdolų, graikiškų ar lazdyno, bet ne arachiso). Nugos konsistencija, priklausomai nuo sudėties, gali būti nuo minkštos iki kietos. Skirtingam skoniui ir aromatui suteikti naudojamos citrinų žievelės, cinamonas, vanilė, džiovinti vaisiai, cukatai, šokoladas.

Rūšys

Išskiriamos dvi pagrindinės nugos rūšys – baltoji ir rudoji. Baltoji nuga gaminama iš kiaušinių baltymų ir yra minkšta. Rudoji nuga gaminama karamelizuoto cukraus pagrindu ir yra kietesnė, kartas net traški.

Kilmė

Nugos kilmė nėra visiškai išaiškinta, bet manoma, kad dabartinio pavidalo nuga atsirado Pietų Europos šalyse, maždaug XV a., kur iki šiol yra vienas iš Kalėdų šventės atributų. Taip pat tikėtina, kad ji buvo atvežta iš Artimųjų Rytų. Gal būti, kad nugos tėvynė yra Persija – nugos rūšys labai populiarios dabartiniame Irane. Pavadinimas „nuga“ kilęs iš lotyniško žodžio nux – riešutas. Tradicinė nuga gaminama Ispanijoje (kur ji vadinama „turrón“), Italijoje (Kremonos mieste), Prancūzijoje (Montelimaro mieste) ir Belgijoje. JAV, nuga vadinamas vienas iš šokoladinių batonėlių (tokių kaip „Mars“, „Nuts“) ingredientų, kuris visiškai skiriasi nuo tradicinio recepto. Dažniausiai į sudėtį patenka kukurūzų sirupas, želatina ir arachisai. Nuga gali būti naudojama įvairiuose receptuose.