Pereiti prie turinio

Pasaulio maisto programa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasaulio maisto programa
Įkurta1961 m. gruodžio 19 d.
ĮkūrėjasJTO
Tipastarptautinė organizacija
BūstinėRoma, Italija
Vadovasgeneralinis direktorius David Beasley
Tinklalapishttp://www.undp.org/

Pasaulio maisto programa (angl. World Food Programme, WFP) – Jungtinių Tautų institucija, administruojanti humanitarinės pagalbos teikimą maistu. Tai yra didžiausia humanitarinė programa pasaulyje, siekianti padėti kenčiantiems nuo alkio ar bado.[1] Pasaulinės maisto programos būstinė yra Italijos sostinėje Romoje.

Už efektyvią ilgametę veiklą ir pastangas kovoti su badu 2020 m. Pasaulinė maisto programa buvo apdovanota Nobelio taikos premija.

Būstinė Romoje, Italijoje

Pasaulio maisto programa buvo įkurta 1961 m. po Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos kaip specializuota agentūra, prižiūrinti pagalbos maisto produktais teikimą humanitarinių krizių ištiktoms šalims. Iš pradžių Pasaulio maisto programa buvo vertinama kaip bandomasis projektas, tačiau matant nuolatinį pagalbos poreikį, jos veikla tęsiasi iki šiol.

Nuo 1963 m., kada buvo suteikta pirmoji pagalba nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Iranui, uragano aukoms Tailande ir pabėgėlių krizę išgyvenusiam Alžyrui, Pasaulio maisto programa suteikė maisto daugiau nei 1,5 mlrd. žmonių tam panaudodama dešimtis mlrd. JAV dolerių lėšų.[2]

Gabenama pagalba Haičio žmonėms, 2008 m. nukentėjusiems nuo uragano.

Pasaulio maisto programa per metus suteikia maisto milijonams žmonių, kurie kenčia alkį dėl karo, sausrų, potvynių, žemės drebėjimų ar kitų priežasčių. Pavyzdžiui, 2019 m. iš organizacijos maistą gavo 97 mln. žmonių 88 skirtingose valstybėse – iš viso 15 mlrd. porcijų. Tarp jų – 17,3 mln. mokyklinio amžiaus vaikų. Maisto pristatymu rūpinasi virš 17 000 darbuotojų, iš kurių 90 procentų dirba vietose, kur suteikiama pagalba.[3]

Be pagrindinės misijos, programa yra išsikėlusi kelis tikslus:

  • pasirūpinti pabėgėliais, stichinių nelaimių aukomis;
  • kovoti su badu ir pagerinti labiausiai pažeidžiamų gyventojų maitinimosi kokybę;
  • padėti gerinti skurdžiai gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, ypač per veiklos skatinimo programas.

Pasaulio maisto programa finansuojama iš valstybių narių savanoriškai teikiamos paramos, privačių lėšų. 2019 m. programos biudžetas siekė 8 mlrd. JAV dolerių.[4]

David Beasley – Pasaulio maisto organizacijos vadovas nuo 2017 m.

Programai vadovauja taryba, sudaryta iš 36 narių. Pusę jų paskiria Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba, kitą pusę – Maisto ir žemės ūkio organizacijos taryba. Narių kadencija trunka trejus metus. Administracinis Pasaulio maisto programos vadovas yra generalinis direktorius, kurį penkerių metų kadencijai paskiria JTO generalinis sekretorius bei Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius.

Lig šiol Pasaulio maisto programos vadovo pozicijas užėmę asmenys:

  1. Addeke Hendrik Boerma (Nyderlandų vėliava Nyderlandai) (1962–1967)
  2. Sushil K. Dev (Indijos vėliava Indija) (1968) (laikinasis)
  3. Franciso Aquino (Salvadoro vėliava Salvadoras) (1968–1976)
  4. Thomas C. M. Robinson (Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos) (1976–1977) (laikinasis)
  5. Garson N. Vogel (Kanados vėliava Kanada) (1977–1981)
  6. Bernardo de Azevedo Brito (Brazilijos vėliava Brazilija) (1981–1982) (laikinasis)
  7. Juan Felipe Yriart (Urugvajaus vėliava Urugvajus) (1982) (laikinasis)
  8. James Ingram (Australijos vėliava Australija) (1982–1992)
  9. Catherine Bertini (Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos) (1992–2002)
  10. James T. Morris (Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos) (2002–2007)
  11. Josette Sheeran (Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos) (2007–2012)
  12. Ertharin Cousin (Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos) (2012–2017)
  13. David Beasley (Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos) (nuo 2017)
  1. About Archyvuota kopija 2015-02-25 iš Wayback Machine projekto.
  2. Anheier, H. K., & Juergensmeyer, M. (2012). Encyclopedia of Global Studies. SAGE Publications, p. 1809
  3. WFP overview
  4. WFP overview