Periodinis susilaikymas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Periodinis susilaikymas – vienas iš kontracepcijos metodų, besiremiantis sąlyginai reguliariu (vaisingomis dienomis) susilaikymu nuo lytinių santykių. Pagrindiniai būdai:

• temperatūrinis metodas (susilaikymo trukmė apie 1/2–2/3 moters ciklo),
• gleivių metodas (apie 1/3–2/3 moters ciklo),
• simptoterminis metodas (apie 1/3–1/2 moters ciklo),
• kalendorinis metodas (iki 2/3 moters ciklo trukmės).

Šie metodai pagrįsti natūraliai vykstančiais biologinių - hormoninių pokyčiais. Moteris turi stebėti pokyčius savo organizme (kūno temperatūra, seilių kristalizacija, gleivės ir pan.) bei pagal jų išraišką nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas savo cikle. Nenorėdama pastoti, ji vaisingomis dienomis turi susilaikyti nuo lytinių santykių arba naudoti barjerinę kontracepciją. Vyras tomis dienomis taip pat turi būti pasiruošęs atsisakyti lytinių santykių arba naudoti prezervatyvą. Šie kontracepcijos būdai beveik nieko nekainuoja, tačiau juos tinkamai naudoti reikia įgudimo, o idealus (nepriekaištingas) kontracepcijos naudojimas yra svarbi kontracepcijos efektyvumo prielaida.

Žindymo laikotarpiu (ir apskritai po gimdymo) šie metodai negali būti taikomi (kadangi arba dar nėra sugrįžusios mėnesinės, arba jos nėra reguliarios), todėl tuo metu patartina imtis kitų kontracepcijos priemonių.

Vaisingumo pažinimo metodų mokoma šeimos planavimo centruose, katalikų bažnyčiose ir kitur.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šią kontracepcijos metodų grupę vadinti vaisingumo žinojimo metodais.