Supervalstybė

Šaltojo karo supervalstybių lyderiai – JAV prezidentas Ronaldas Reiganas ir Tarybų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Pasaulio žemėlapis 1945 m. su pažymėtomis tuometinių supervalstybių – JAV (mėlyna), Britų imperijos (žydra) ir TSRS (raudona) – teritorijomis

Supervalstybė – valstybė, užimanti dominuojančią poziciją ekonomikoje, tarptautiniuose santykiuose bei geopolitikoje, karinėje srityje. Ši sąvoka pirmą kartą buvo pavartota 1944 m., siekiant pakeisti imperijos sąvoką, mat ši kėlė nemalonių asociacijų su imperializmu ir okupacijomis, dėl kurių kilo I ir II pasauliniai karai.

Šia sąvoka buvo apibūdintos trys galingiausios valstybės – Britų imperija, Tarybų Sąjunga ir JAV. Po Antrojo pasaulinio karo Britų imperija pradėjo byrėti, karo nuostoliai buvo labai dideli, ekonomika beveik sunaikinta, kolonijos reikalavo nepriklausomybės, karinė galia ženkliai sumenko ir negalėjo sustabdyti atsiskyrimo. Prasidėjus tokiam imperijos nuosmukiui, JAV ir SSRS liko vienintelėmis supervalstybėmis pasaulyje. Negalėdamos pasidalinti įtakos zonų Europoje, Azijoje ir kituose žemynuose, pradėjo konkuruoti tarpusavyje, konfliktai vėliau peraugo į Šaltąjį karą. Pasibaigus Šaltajam karui ir 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, JAV liko vienintelė supervalstybė pasaulyje.

Rusija, Brazilija, Kinija, bei Indija yra laikomos pagrindinėmis kandidatėmis tapti supervalstybėmis XXI a. Kinija ir Rusija yra laikomos realiausiomis kandidatėmis gauti supervalstybės statusą. Kinijos sparčiai besivystanti ekonomika ir didėjanti karinė galia meta iššūki JAV dominavimui, o Rusijos karinės kampanijos ir geopolitiniai konfliktai didina galingiausios, po Jungtinių Valstijų, pasaulio valstybės įtaką tarptautinėje arenoje.

Taip pat skaitykite

• G7
• G8
• G20
• BRICS