Turkijos-Armėnijos karas
| Turkijos-Armėnijos karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Armėnų pabėgėliai iš Karso | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Turkija
|
 Armėnijos Respublika
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Kâzım Karabekir
|
Drastamat Kanayan Movses Silikyan
| ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 50 000 kareivių 75 pabūklai 204 kulkosvaidžiai[1] |
20 000 kareivių 40 pabūklų 250 kulkosvaidžių[1] | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| nežinoma | nežinoma | ||||||
Turkijos-Armėnijos karas – karinis konfliktas tarp nepriklausomos Armėnijos Respublikos ir Turkijos, vykęs 1920 m. rugsėjo 24–gruodžio 2 d. Karą turkų kemalistų kariuomenei pralaimėjo armėnų karinės pajėgos, pasirašydamos Aleksandropolio (dab. Giumri) taikos sutartį, pagal kurią visa vakarų Armėnija atiteko Turkijai. Likusią Armėnijos dalį užėmė sovietų Rusijos kariuomenės 11-oji armija. 1920 m. gruodžio 5 d. visa valdžia Jerevane perėjo Revoliuciniam komitetui, kurį daugiausiai sudarė etniniai armėnai, kilę iš Azerbaidžano, buvo įkurta Armėnijos SSR.
Armėnijos Revoliucinis komitetas nepripažino Aleksandropolio taikos. Turkijos–Armėnijos valstybinės sienos klausimas buvo sprendžiamas 1921 m. kovo–balandžio mėn. Maskvoje. Kovo 16 d. pasirašyta Maskvos sutartis paliko Karsą ir Ardahaną turkams. Buvo apibrėžtos Armėnijos sienos: buvęs Nachičevanės valsčius perduotas Azerbaidžano SSR, Zangezuro valsčius perduotas Armėnijai, aptartas turkų kariuomenės išvedimas iš Aleksandropolio, pasibaigęs iki gegužės mėn. vidurio. Formaliai naujos sąlygos atsispindėjo 1921 m. spalio 13 d. Karso sutartyje su Turkijos vyriausybe. Šios sutarties dabartinė Armėnijos Respublika nepripažįsta.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Minassian, Anahide Ter: La république d’Arménie. 1918—1920 La mémoire du siècle., éditions complexe, Bruxelas 1989, ISBN 2-87027-280-4, p. 220
