Vandeninė išnė
| Oenanthe aquatica |
|---|
 Vandeninė išnė (Oenanthe aquatica) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Oenanthe aquatica (L.) Poir., 1798 |
| Sinonimai |
|
Vandeninė išnė (Oenanthe aquatica) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalas, priklausantis išnės (Oenanthe) genčiai.
Nuodingas visas augalas (tiek žalias, tiek džiovintas). Eterinis aliejus sukelia burnos ertmės, virškinamojo trakto gleivinių ir plaučių staigų uždegimą. Enantotoksinas veikia centrinę nervų sistemą ir kitus organus. Apsinuodijimo simptomai: skausmingi diegliai pilvo srityje, viduriavimas, vėliau centrinės nervų sistemos paralyžius. Nors gyvuliai išnės nemėgsta, tačiau yra atvejų, kai ja apsinuodijo arkliai, galvijai, avys, kiaulės.
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvimetis 30–120 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, storas, tuščiaviduris, dažniausiai išsikerojęs.
Lapai 2–3 kartus plunksniški. Pasinėrusių po vandeniu lapų lapeliai siūliški, o orinių – kiaušiniški, plunksniškai skiltėti; lapų skiltelės linijiškai lancetiškos arba lancetiškos. Skėčiai iš daugelio stipinų, išsidėstę ties lapais priešingoje stiebo pusėje. Skraistės nėra. Skraistelė daugialapė. Žiedynas – skėtis, o skėčius sudaro 8–15 stipinų. Žiedai balti. Taurelės danteliai gana ilgi, laibi, smailūs. Vainiklapių ir kuokelių po 5. Piestelė su 2 liemenėliais. Vaisiai pailgai elipsiški. Vaisiukų vidinė pusė iškila.
Augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse, balose, pelkėse, grioviuose, dažniausiai dumblingose vietose, upeliuose, tvenkinių pakrantėse. Pievų, krantų ar pamiškių augalas. Tai apyretis augalas Lietuvoje. Paplitusi Europoje, Prieškaukazėje, Sibire, šiauriniuose Vidurinės Azijos rajonuose.
Cheminė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaisiuose yra iki 2,5% eterinio aliejaus, kuris sudarytas iš 8% nuodingo β-felandreno, androlio, felandrolio aldehidų, alkoholių, be to, juose yra apie 20% aliejaus, iki 4% dervų (enantino), iki 3% vaškingų medžiagų, gutaperčios ir kt.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naudojamas eterinio aliejaus gavyboje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
- J. Jaskonis, „Aromatiniai augalai“, Vilnius „Mokslas“ 1989 m.
