Vilūniškės
Kitos reikšmės – Vilūniškės (reikšmės).
| Vilūniškės | ||
|---|---|---|
  Vilūniškės |
||
| 54°44′31″š. pl. 24°52′23″r. ilg. / 54.742°š. pl. 24.873°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Elektrėnų savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vievio seniūnija | |
| Gyventojų | 44 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wiłuniszki, rus. Вилунишки | |
Vilūniškės – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 4 km nuo Balceriškių. XIX a. per jį ėjo, o dabar kaimas likęs dešinėje kelio 107 Trakai–Vievis pusėje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksčiau šiaurės rytinė kaimo dalis vadinosi Vilūniškės I, pietvakarinė – Vilūniškės II.
Pagal 1766 m. iždo sąrašus kartu su Miciūnų kaimu sudarė nemiestietiškąją Miciūnų seniūniją (lenk. starostwo niegrodowe Miciuńskie al. Miczuńskie), kuri priklausė Trakų pavietui. Tuo metu juos valdė Petras ir Ona Petruševičiai (lenk. Piotr i Anna Pietraszewiczowie).
XVIII a. pabaigoje LDK ir Lenkijoje panaikinus Jėzuitų ordiną jo valdas – Vilūniškių palivarką (Trakų vaivadijoje) ir Mezdžičius, netoli nuo Lepelio miesto (Polocko vaivadijoje) – įsigijo Kazimieras Kolbas-Seleckis (rus. Казимир Колб-Селецкий). Jis buvo vedęs Liudviką Tomeševič, nuo 1777 m. lapkričio 11 d. iki 1792 m. ėjo Pinsko sargybinio pareigas. Mezdžičiai XIX a. pradžioje atiteko giminaičiui Jonui Kolbui, 1822 m. mirusiam Sankt-Peterburge.[2]
Pagal revizinį 1811 m. sąrašą[3] Vilūniškėse gyveno Jankauskai, Lukaševičiai, Micevičiai, Miškievičiai, Petrauskai, Neviadomskiai-Rimkevičiai, Gilevičiai, Mickevičiai, Ševareiko, Kazlauskai, Damulevičiai. Taip pat laisvieji valstiečiai Bogdanovičiai ir 1803 m. išvykę bajorai Mikulskiai. Palivarke gyveno Budnikas, Stankevičius (abu mirė 1805 m.) ir Kulbačevskis.
1850 m. du Vilūniškių palivarkai, buvę šalia Bražuolės upės, priklausė Zajančkauskams (lenk. Zajączkowscy).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 196 | 119 | 92 | 96 | 105 | 57 | 74 | 48 | 44 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Генеалогия родов, породенных с Веренич-Стаховскими: Колб-Селецкие
- ↑ Spis rewizyjny, Troki 1811[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vilūniškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Wiłuniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 542 psl. (lenk.)
- Kavinė „Žvejų namai“
