Vynuogių sėklų aliejus
Vynuogių sėklų aliejus (angl. grape seed oil, grapeseed oil, grape oil; rus. масло виноградных косточек) – augalinis aliejus, spaudžiamas iš vynuogių sėklų. Šis aliejus yra šalutinis vyno gamybos produktas.
Šis aliejus paprastai išgaunamas karštosios ekstrakcijos būdu. Šaltasis spaudimas naudojamas retai, nes tada išgaunama labai nedaug aliejaus. Šaltai spaustame aliejuje geriau išlieka biologiškai aktyvios medžiagos – citoprotektoriai, antioksidantai.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kulinarija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vynuogių sėklų aliejaus smilkimo temperatūra apie 216 °C, todėl jis tinka maistui apdoroti aukštose temperatūrose. Dėl lengvo švaraus skonio dažnai naudojamas salotoms ir majonezuose. Šį aliejų naudoja aliejiniams česnakų, rozmarino ir kitų prieskonių ekstraktams gaminti.
Šis aliejus labai tinka kepinių (vaflių, blynų) gamyboje. Juo purškia razinas, kad jos geriau išlaikytų gardį.[1]
Energijos kiekiu vynuogių sėklų aliejus yra tipiškas augalinis aliejus: 3700 kJ / 100 g aliejaus (kitaip 500 kJ šaukšte (15 ml) aliejaus.
Kosmetologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vynuogių sėklų aliejus naudojamas odai drėkinti. Jis naudojamas aromaterapijoje kaip eterinių aliejų nešiklis, ant odos sudaro žvilgią plėvelę. Turi daugiau linoleno rūgšties, nei kiti nešikliniai aliejai. Naudojamas kaip lubrikantas prieš skutantis.[2]
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lentelėje pateikta vynuogių kauliukų riebalų rūgščių sudėtis:[3]
| Rūgštis | Tipas | Kiekis |
|---|---|---|
| Linolo rūgštis | ω−6 nesočioji | 72 % |
| Oleino rūgštis | ω−9 nesočioji | 16 % |
| Palmitino rūgštis | sočioji | 7 % |
| Stearino rūgštis | sočioji | 4 % |
| Linoleno rūgštis | ω−3 nesočioji | <1 % |
| Palmitoleino rūgštis | ω−7 nesočioji | <1 % |
Vynuogių kauliukų aliejuje taip pat yra 0,8–1,5 % nehidrolizuojamųjų lipidų, turinčių daug fenolių (tokoferolis) ir steroidų (kampesterolis, stigmasterolis ir kt.).[4] Šiame aliejuje būna nedaug vitamino E, mažiau nei dažinio dygmino, vilnamedžių ar ryžių sėlenų aliejuose.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bewley, J. Derek; Black, Michael; Halmer, Peter (2006). The encyclopedia of seeds: science, technology and uses. CABI. ISBN 0-85199-723-6.
- ↑ Grapeseed Oil Archyvuota kopija 2014-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kamel, B. S.; Dawson H., Kakuda Y. (1985). „Characteristics and composition of melon and grape seed oils and cakes“. Journal of the American Oil Chemists' Society. 62 (5): 881–883. doi:10.1007/BF02541750. Nuoroda tikrinta 2009-06-10.
- ↑ Oomah, BD; Liang J; Godfrey D; Mazza G (1998). „Microwave Heating of Grapeseed: Effect on Oil Quality“. J. Agric. Food Chem. 46 (10): 4017–4021. doi:10.1021/jf980412f.
- ↑ Herting, D. C.; Drury, E. J. E. (1963). „Vitamin E Content of Vegetable Oils and Fats“. J. Nutr. 81 (4): 4017–4021. doi:10.1093/jn/81.4.335. PMID 14100992.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kosmetologija Archyvuota kopija 2013-08-24 iš Wayback Machine projekto.
