Juozapas Senkovskis
| Juozapas Senkovskis | |
|---|---|
| |
| |
| Herbas "Prawdzic" | |
| Gimė | 1800 m. kovo 19 d. Antagaluonė, Vilniaus apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1858 m. kovo 4 d. (57 metai) Sankt Peterburgas, Rusija |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Rodzevičiuvna, Adelaida Rall-Senkovskaja(1806–1859) |
| Veikla | orientalistas, poliglotas, redaktorius, kolekcionierius, keliautojas |
| Sritis | arabų kalba, Artimųjų Rytų kultūros |
| Organizacijos | Sankt Peterburgo universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Juozapas Senkovskis |
Juozapas Julijonas Senkovskis (lenk. Józef Julian Sękowski, 1800 m. kovo 19 d. – 1858 m. kovo 16 d.) – žymus lietuvių orientalistas, poliglotas, redaktorius, kolekcionierius ir keliautojas.
Gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas Julijonas Senkovskis gimė 1800 m. Antagaluonės kaime, netoli Inturkės, senoje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų giminėje. Mokėsi Minsko kolegijoje, vėliau Vilniaus universitete, kur klausydamasis J. Lelevelio paskaitų susidomėjo orientalistika. Savarankiškai išmoko daugelį rytų kalbų: arabų, koptų ir panašiai. Dalyvavo Šubravcų veikloje ir rašė straipsnius į jų žurnalą „Grindinio žinios“. 1820–1822 m. išvyko į Artimuosius Rytus, kur aplankė: Egiptą, Siriją, Sudaną (Nubiją) ir Etiopiją.
Grįžęs dirbo Rusijoje vertėju. Taip pat buvo paskelbtas Sankt Peterburgo universiteto arabų kalbos katedros profesoriumi. Savo nuotykius po rytų kraštus aprašė knygoje „Fantastiniai barono Brambeuso klajojimai“, kuri išleista 1833 m.
Dalyvavo įvairių Rusijos žurnalų leidyboje. Pats leido žurnalą „Skaitinių biblioteka“, kuris buvo populiarus to meto Rusijoje (ypač, jos provincijose). Jame buvo skelbiami tekstai išversti iš dvidešimt užsienio kalbų. Taip pat dirbo cenzoriaus pareigose bei inspektavo Vilniaus apygardos mokyklas.
Laikomas pseudomokslinės litvinizmo teorijos autoriumi.[1]
Mirė 1858 m. Sankt Peterburge, Rusijoje, kur ir palaidotas Volkovo kapinių liuteronų dalyje.
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Voyages fantastiques du baron Brambeus / Ossip Senkovski ; trad. du russe par Paul Lequesne. - Paris : l'Esprit des péninsules, 2001 (58-Clamecy : Impr. Laballery). - 282 p. : couv. ill. en coul. ; 21 cm. - (Domaine russe). Titre original : Fantastičeskie putešestviâ barona Brambeusa. - DL 01-36430 (D4). - 800. - ISBN 2-84636-007-3 (br.).
- Les Travailleurs de l’Enfer / Ossip Senkovski. Titre original : Bolchoï vykhod ou Satany – Zapiski domovogo. 141 pages. - ISBN 2-909589-13-7
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Каверин В.А. Барон Брамбеус Archyvuota kopija 2006-01-10 iš Wayback Machine projekto.. Москва, 1966.
- Крачковский И.Ю. Сенковский и его ученики // Избранные сочинения. Т. 5, Москва – Ленинград, 1958.
- Милюков А.П. Знакомство с Сенковским. Отрывок из воспоминаний. // Исторический вестник, 1880. – Т. 1. – № 1 – С. 151–158. Archyvuota kopija 2013-12-27 iš Wayback Machine projekto.
- Juozas Jurginis. Barono Brambeuso Alma mater // Kultūrų kryžkelėje. Vilnius: Mintis, 1970, p. 215–220.
- Juozapas Senkovskis
- http://az.lib.ru/s/senkowskij_o_i/
- Une partie de cet article est une copie de l'ouvrage Littérature russe de Kazimierz Waliszewski, aujourd'hui dans le domaine public.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sutkus, Darius (2020). „Litvinizmas: istorija, prielaidos, perspektyvos“ (PDF). „Karys“. 1.[neveikianti nuoroda]
