Kęstutis Nastopka
| Kęstutis Nastopka | |
|---|---|
| |
| Tarptautinės konferencijos, skirtos Josifo Brodskio 70-mečiui, metu (Vilnius, 2010 m.) | |
| Gimė | 1940 m. kovo 18 d. Kaunas |
| Mirė | 2024 m. liepos 23 d. (84 metai) Vilnius |
| Tėvas | Valentinas Nastopka |
| Motina | Marija Nastopkienė |
| Veikla | literatūrologas, vertėjas |
| Išsilavinimas | habilituotas humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | 1962 m. Vilniaus universitetas |
 Vikiteka |
Kęstutis Nastopka |
Kęstutis Valentinas Nastopka (1940 m. kovo 18 d. Kaune – 2024 m. liepos 23 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Biržų 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1957–1962 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. 1962–1965 m. stažavosi Rygos universitete.
1966–1972 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Nuo 1972 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. VPU) Lituanistikos fakulteto dėstytojas, 1989–1991 m. Lietuvių ir užsienio literatūros katedros, 1991–1996 m. Visuotinės literatūros katedros vedėjas. 1986 m. filologijos mokslų daktaras.[3] Nuo 1992 m. ir Vilniaus universiteto dėstytojas, 1998–2005 m. Literatūros teorijos (nuo 2002 m. Literatūros teorijos ir istorijos) katedros vedėjas, 2007–2008 m. A. J. Greimo semiotinių studijų centro vedėjas, nuo 1992 m. profesorius.[4][5][6]
Nuo 1971 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai / Algimantas Bučys, Vytautas Kubilius, Antanas Masionis, Kęstutis Nastopka, Ričardas Pakalniškis, Algimantas Radzevičius, Algis Samulionis, Albertas Zalatorius. – Vilnius: Vaga, 1969. – 514 p.
- Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 413 p.: iliustr.
- Struktūrinė eilėraščio analizė. – Vilnius, 1972. – 8 p.
- Польский романтизм и балтийские литературы / Vytautas Kubilius, Kęstutis Nastopka. – Vilnius: Mintis, 1973. – 42 p.
- Tarybinių Pabaltijo tautų literatūros: paskaitų konspektas. – Vilnius, 1977. – 36 p.
- Lietuvių eilėraščio poetika: XX amžius: monografija. – Vilnius: Vaga, 1985. – 335 p.
- Išsprūstanti prasmė: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1991. – 341 p. – ISBN 5-415-00769-5
- Reikšmių poetika: semiotikos bandymai. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba", 2002. – 237 p.: iliustr. – ISBN 9955-429-72-0
- Lietuvių mitologijos studijos / A. J. Greimas. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 750 p. – ISBN 9955-584-78-5
- Literatūros semiotika. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. – 322 p. – ISBN 978-9955-23-389-3
- Trys semiotikos. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2012. – 75 p. – ISBN 978-9955-23-657-3
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1974 m. Lietuvos komjaunimo premija, už studiją „Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai“
- 1986 m. LSSR valstybinė premija, už studiją „Lietuvių eilėraščio poetika“
- 1997 m. Trijų žvaigždžių ordinas
- 2007 m. Prancūzijos Akademinių Palmių Kavalieriaus ordinas
- 2012 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Elena Baliutytė. Kęstutis Nastopka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-03-16. Nuoroda tikrinta 2024-07-23.
- ↑ KĘSTUTIS NASTOPKA 1940 03 18 – 2024 07 23. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2024-07-23. Nuoroda tikrinta 2024-07-23.
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=N&sritis=H Archyvuota kopija 2014-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kęstutis Nastopka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 181
- ↑ Elena Baliutytė. Kęstutis Nastopka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 81 psl.
- ↑ Ištikimas giminės tradicijai, 2010-04-03 Archyvuota kopija 2014-07-14 iš Wayback Machine projekto.
