Oskaras Koršunovas
Oskaras Koršunovas | |
---|---|
Gimė | 1969 m. kovo 6 d. Vilnius, Lietuvos TSR |
Veikla | teatro režisierius |
Organizacijos | Oskaro Koršunovo teatras |
Pareigos | Meno vadovas |
Išsilavinimas | Teatro režisūra (bakalauras, magistras) |
Alma mater | Lietuvos muzikos akademija |
Žymūs studentai | Jokūbas Brazys[1], Artiomas Rybakovas[2] |
Žymūs apdovanojimai | |
Oskaras Koršunovas (g. 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje) – režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, LMTA pedagogas, festivalio „Sirenos“ tarybos vadovas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1989–1994 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, kursui vadovavo Jonas Vaitkus. Įgijo teatro režisūros bakalauro, magistro diplomus. Šiuo metu - LMTA profesorius[3].
Dar būdamas studentu Lietuvos scenose pristatė oberiutų trilogiją pagal XX amžiaus rusų avangardistų Daniilo Charmso ir Aleksandro Vedenskio kūrybą: „Ten būti čia“, „Senė“, „Labas Sonia Nauji metai“. O.Koršunovas, padedamas kitų režisierių, kuria įvairų repertuarą, apimantį šiuolaikinę ir klasikinę dramaturgiją. Spektaklių įvairovė tapo režisieriaus credo – statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją.[4]
Kūrybinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
1990-1998 m. dirbo režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre.
1998 m. kartu su bendraminčiais įkūrė nepriklausomą Oskaro Koršunovo teatrą (OKT).
2004 m. kartu su Vilniaus savivaldybe įsteigė Vilniaus tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“.
2005 m. įkūrė Druskininkų teatro festivalį.
O.Koršunovo manymu, šiuolaikinis teatras privalo atvaizduoti dabartį, o kartais netgi aplenkti laiką. Remiantis tokia idėja pastatė šiuos spektaklius: Williamo Shakespeare'o „Vasarvadžio nakties sapnas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“, Mariuso van Mayenburgo „Ugnies veidas“, Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, Sofoklio „Odipas karalius“, brolių Presniakovų „Vaidinant auką“ ir kt.[5]
Oskaro Koršunovo teatras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1998-aisiais metais O.Koršunovas kartu su aktoriumi Martynu Budraičiu ir kompozitoriumi Gintaru Sodeika įsteigė Oskaro Koršunovo teatrą, kurį nuo 2004-ųjų vadino trumpiniu OKT ir Vilniaus miesto teatru. Pavadinimas kilo iš tuo metu teatro kritikų rašytų straipsnių pavadinimų "Oskaro Koršunovo teatras?„[6]
Nuo pirmojo sezono OKT įrodė, kad jis yra pajėgus funkcionuoti kaip nepriklausoma ir savarankiška institucija.[7] Oskaro Koršunovo teatro tikslai skyrėsi nuo kitų nepriklausomų grupių, kadangi jis kūrėsi kaip institucija, besilaikanti kryptingos repertuaro politikos ir išpažinti kryptingą ekspermentinės režisūros dvasią.[8]
OKT gyvavo su didele kūrybine iniciatyva, jame vaidino vyresniosios ir jaunosios kartų aktoriai – Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Airida Gintautaitė, Gytis Ivanauskas, Arūnas Sakalauskas, Dainius Kazlauskas ir kt. Teatro spektaklių scenografe ir bendraautore tapo Jūratė Paulėkaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika.[9]
2009-aisiais metais, OKT 10-ies metų sukaktis atnešė teatrui daug naujovių. Po šitiek laiko vis dar neturėjęs savo erdvės, OKT gavo nuolatinę teatro salę, kuri tapo nauju Vilniaus kultūriniu centru. Tais pačiais metais O.Koršunovo teatrui trečią kartą iš eilės suteiktas Vilniaus miesto teatro vardas.
Kūrybos bruožai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]O.Koršunovo kūryba formavosi nuo 1990 m., su pirmu spektakliu „Ten būti čia“. Spektaklyje vyravo scenininis minimalizmas ir čapliniškas aktorių įvaizdis.[10] Režisieriaus kūryboje vyraujantis tragizmas, žiaurumas susimaišo su komedija. O.Koršunovo pasirinktas komedijos stilius atsispindi beveik visuose jo pastatytuose spektakliuose.
Autoriaus spektaklių temos kinta: 1990-aisiais metais rašo apie žmogaus sumišimą, pasaulio ir vertybių pasikeitimą. Iki 1994-ųjų metų sukurti spektakliai pagal Charmso ir Vedenskio kūrinius suformavo naują sceninės dramaturgijos strategiją bei metodus. Pagal pastarųjų autorių kūrybą spektakliai buvo sunkiai aprašomi, interpretuojami, reikalaujantys istorinio konteksto.[11]
2015-aisiais metais kuriamų spektaklių siužetai atsigręžia į praeitį. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės problemas atsiradusias per visus 25-kerius metus. Keičiasi scenografijos stiliai. O.Koršunovo spektakliai išsiskiria modernumu ir netradiciniu pastatymu.
O.Koršunovas dažniausiai statė spektaklius pagal Daniil Charms, William Shakespeare, yra režisavęs kelias operas. Renkasi klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius. Spektakliuose susipina praeitis su dabartimi.
Gastrolės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gastrolių geografija: Pietų Korėja, Australija, JAV, Argentina, Kinija, Japonija ir beveik visos Europos šalys.
Kasmet režisierius su savo teatru rengia pasirodymus ir projektus keliolikoje įvairių užsienio scenų. Iš aktyvios veiklos atsirado OKT motto: tik būdami „ten“ galime išlikti ir „čia“.[12] O.Koršunovas į gastroles pradėjo vykti 1990 m. ir pradžioje per metus aplankydavo apie tris šalis, su kiekvienais metais skaičius augo, o 2004 m. pasiekė didžiausią skaičių, aplankė ne tik daugybę Europos šalių, bet ir Venesuelą, JAV bei Rusiją. Tais metais Prancūzijoje buvo suvaidinta net 20 spektaklių. Kiti turtingiausi gastrolėmis metai buvo: 2003 m., 2005 m., 2009 m., 2012 m.[13]
Pastatytos pjesės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1990-ųjų metų Lietuvos ir užsienio teatruose pastatė apie 40 spektaklių, dalyvavo virš 100 festivalių.[reikalingas šaltinis]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Fringe Feast“ (1990) ir „Herold Angel“ (1995) prizai Edinburgo tarptautiniame teatro festivalyje
- Torūnės festivalio „Kontakt“ specialūs prizai (1991, 1998)
- Lietuvos teatro sąjungos specialus prizas už „Labas Sonia Nauji Metai“ (1994, neįteiktas)
- Zalcburgo festivalio Montblanc‘ prizas „Young Directors Project Award“ (2002)
- Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2002)
- Normandijos festivalio „Teatras regione“ geriausio rež. apdovanojimas (2003)
- Sarajevo festivalio MESS publikos prizas (2001) ir kritikų prizas „Auksinė išlaisvinimo kaukė“ (2003)
- Belgrado festivalio BITEF pagrindinis prizas (2004)
- EK remiamas Europos prizas už Naujas teatrines realijas (2006)
- Lietuviški: „Kristoforas“ (1995, 2000), „Stiklinė pakalnutė“ (2004, 2006), „Auksinis scenos kryžius“ (2004) už geriausius sezonų spektaklius, Vilniaus miesto Šv. Kristoforas už nuopelnus kultūrai. 2011 m. Auksinis scenos kryžius už spektaklio „Išvarymas“ režisūrą.
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius
- Tapo LTV šviesuoliu nominacijoje „Kultūra“ – „Už Lietuvos kultūros nešimą į pasaulį“ (2007)
- Vilniaus miesto mero padėka (2008)
- „Hamletas“ pripažintas geriausiu spektakliu dramaturgijos nominacijoje (Kroatija, 2009)
- Prancūzijos meno ir literatūros ordino kavalierius (2009)
- Vsevoldo Mejerholdo vardo apdovanojimas (2010)[14]
- Švedijos Šiaurinės žvaigždės ordiną (2015)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.okt.lt/spektakliai/zuvedra-2/
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/o-korsunovo-mokinio-a-rybakov-premjeroje-irano-konferencija-diskusija-apie-zmogaus-teisiu-pazeidimus-283-1397890
- ↑ https://lmta.lt/lt/fakultetas/teatro-ir-kino/vaidybos-ir-rezisuros-katedra/destytojai/
- ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18.
- ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18
- ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18
- ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 323
- ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 324
- ↑ R. Vasinauskaitė, Lietuvos teatras Trumpa istorija „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2009 p.202
- ↑ Rasa Vasinauskaitė The theatre of Oskaras Koršunovas, Baltos lankos, 2002, 10 p.
- ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p 124.
- ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18.
- ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ OKT, Oskaras Koršunovas, žiūrėta 2016-05-26
- ↑ https://www.delfi.lt/ru/misc/culture/oskaras-korshunovas-poluchil-mejerholdovskij-priz.d?id=36484627