Konstantinas Kavafis

Konstantinas Kavafis
Konstantinas Kavafis
Gimė	1863 m. balandžio 29 d. Aleksandrija, Otomanų imperija
Mirė	1933 m. balandžio 29 d. (70 metų) Aleksandrija, Egiptas
Veikla	Poetas, žurnalistas
Vikiteka	Konstantinas Kavafis
Parašas

Konstantinas Kavafis 1863 m. balandžio 29 d. Aleksandrijoje – 1933 m. balandžio 29 d. Aleksandrijoje) – garsus graikų poetas, išspausdinęs vos du šimtus eilėraščių. Tik pastaraisiais metais K. Kavafį pradėta laikyti geriausiu Viduržemio jūros pakrantės rašytoju.

Biografija

Jis gimė 1863 m. balandžio 29 d. Aleksandrijoje ir čia praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. K. Kavafis kilo iš gausios aristokratiškos pirklių šeimos – buvo vienas iš devynių vaikų. Rašytojo pavardė yra kilusi iš turkiško žodžio, kuris reiškia „batsiuvį“. Rašytojo tėvas, Peter Džonas Kavafis, o motina – Haricleia Kavafis, kuri buvo deimantų prekiautojo duktė, susituokė 1849 metais.

Tačiau poetas anksti neteko tėvo ir vienos savo sesers bei brolio. Po vyro mirties kilmingos našlės ir septynių jos vaikų gyvenimas nelepino. Prabangoje išaugęs talentingas jaunėlis Kavafis privalėjo ieškotis darbo: pradžioje dirbo korespondentu, vėliau įvairių firmų klerku. Šie gyvenimo faktai jo kūryboje suformavo valingos ir pasiaukojančios aristokratės (Spartos karalienės ir kt.) įvaizdžius. Juos diktavo motina, jos charakteris, valia, nesavanaudiškumas. Kritikai Kavafio kuriamus motinos įvaizdžius vadina vienais gražiausių pasaulinėje poezijoje.

Nors K. Kavafis gimė Graikijoje, vaikystės ir jaunystės metus praleido Didžiojoje Britanijoje. Čia jis lankė mokyklą ir buvo mokomos privačių mokytojų. Puikiai kalbėjo anglų, išmoko laisvai prancūzų, o vėliau ir italų kalbos. Pirmąsias savo eiles parašė angliškai ir prancūziškai. Naująją graikų (literatūrinę) kalbą jaunuoliui dar reikėjo ne tik gerai išmokti, bet ir tobulinti, sutaikant dvi gerokai besigalynėjančias kalbos atšakas: konservatyvių „klasikinių filologų“ rašytojų ir populiariąją.

Poetas mirė Aleksandrijoje, per savo septyniasdešimtą gimtadienį, 1933 m.

Kūryba

K. Kavafis kūrė tiek rimuotus, tiek ir nerimuotus eilėraščius, tačiau niekada nerašė netaisyklingų, laisvų, neturinčių aiškios struktūros kūrinių. Poetas eksperimentavo su daugeliu literatūrinių eilėraščio modelių.

Jo poezijai būdinga įžvalgi akis, skvarbi mintis ir intelektas. Lakoniškos novelės, istorinės kolizijos, ryškios asmenybės bei jų prieštaringi likimai. Tačiau „antikinės kaukės“ tėra pretekstas moralinėms ir socialinėms dabarties mįslės.

K. Kavafio darbuose atsispindėjo ne arabiškoji Aleksandrija, bet graikiškoji miesto kultūros pusė Aleksandro Makedoniečio ir jo pasekėjų laikais – sena, pamiršta civilizacija už kurios gyveno tik „barbarai“. Viename reikšmingiausių savo eilėraščių, „Barbarų belaukiant“, K. Kavafis vaizduoja kokią įtaką turėjo arabų užkariautojai: „Ką veiksime dabar, kai dingo barbarai? / Juk, šiaip ar taip, jie buvo išeitis.“

K. Kavafis kaip poetas buvo perfekcionistas – jis pats spausdino savo eilėraščius ir siųsdavo juos tik artimiausiems savo draugams. Pagrindinės poeto eilėraščių temos buvo likimas, tobulybės ir realybės priešprieša, menas ir politika. 1904 metais keturiolika K. Kavafio eilėraščių buvo išspausdinta pamflete, kuris vėliau buvo papildytas ir perleistas 1910 metais. Nemažai poeto kūrinių buvo spausdinama keliuose privačiai išleistuose bukletuose, brošiūrose. Šiose leidiniuose buvo spausdinami tie patys eilėraščiai išdėstyti tematine ar chronologine tvarka. Beveik trečdalis K. Kavafio eilėraščių niekada nebuvo išspausdinti jam esant gyvam. K. Kavafio eilėraščiai kaip knyga buvo pirmą kartą išspausdinti Antrojo pasaulinio karo metu ir perspausdinti 1949 metais. Poeto eilėraščių rinkinys „Priimata“ išleistas 1935 metais Aleksandrijoje.

Vienas pagrindinių poeto kūrinių motyvų – senų laikų ilgesys. Tačiau poeto kūryba išsiskiria ir erotinės lyrikos pavyzdžiais, kurie skirti mylimiesiems. Tai sąžiningai atviri pasipasakojimai, išpažinimai, pasvarstymai apie vyro meilę vyrui.

K. Kavafio kūryba padarė įtaką ir Lietuvos rašytojams. Eseistas ir vertėjas Tomas Venclova K. Kavafį viename interviu įvardijo kaip savo autoritetą: „Jis man labai svarbus poetas, duodantis ne tik estetinių pamokų, bet ir etinių, ir būtent per estetiką jis jas suteikia, kaip ir turi būti“.

Nuorodos

• Eilėraštis „Barbarų belaukiant“ Archyvuota kopija 2008-01-05 iš Wayback Machine projekto.
• Oficialus Kavafio kūrybos archyvas internete anglų kalba

Šaltiniai

• Dionizo eisena: [eilėraščiai] / vertė Vytautas P. Bložė.
• Visuotinė lietuvių enciklopedija;
• cavafy.com